Gyvybės draudimas leidžia drąsiau svajoti ir nesibaiminti, kad svajonės neišsipildys – tuo įsitikinusi vyr. finansų patarėja-ekspertė Svetlana Plitin-Tamavičienė. Jos nuomone, žmogus, turintis gyvybės draudimą ir susidūręs su sunkia liga ar netektimi, gali būti tikras, kad gaus reikalingą paramą.

Svarbu, kad ši pagalba būtų tikrai vertinga. To galima pasiekti kruopščiai išanalizavus finansinę kliento situaciją, poreikius ir pasikliaujant patyrusių finansų konsultantų rekomendacijomis.

Verslininkai – viena pažeidžiamiausių grupių

Tarp mažiausiai finansiškai apsaugotų gyventojų S. Plitin-Tamavičienė įvardija verslininkus, turinčius kuo rizikuoti ir ką prarasti. Didžioji dalis verslų Lietuvoje yra smulkūs ir vidutiniai. Jie susiduria su rūpesčiais dėl didėjančių mokesčių ir darbuotojų atlyginimų, verslo efektyvumo palaikymo.

Individualios veiklos ar verslo pažymėjimų pagrindu dirbantys žmonės dėl lengvatinės įdarbinimo formos turi mažesnes socialines garantijas. O įmonių savininkai, dirbantys savo versluose, neretai dėl mokesčių naštos aukoja savo darbo užmokestį: sau paskiria mažesnį atlyginimą nei kitiems įmonės darbuotojams, todėl praranda socialines garantijas ir finansinį saugumą.

Patyrusi finansų ekspertė verslo klientų kartais klausia, kada jie paskutinį kartą galėjo sau leisti bent tris mėnesius atostogauti ir neatsiliepti telefonu.

„Kodėl būtent tris mėnesius? Susirgęs rimta liga žmogus mažiausiai tokį laikotarpį, o kartais net pusmetį arba visus metus, būna priverstas pasitraukti iš darbinės veiklos. O nemaža dalis verslų be aktyvaus savininko dalyvavimo iš esmės žlunga. Vadinasi, žmonės, turintys savo verslą, bet negalintys sau leisti net pailsėti, yra ypač pažeidžiami. Norėdami tęsti verslą, bet kartu turėti finansinį ramstį ištikus ligai ar nelaimei, jie turėtų pagalvoti apie reikiamus finansinius saugiklius. Vienas tokių – poreikius atitinkantis gyvybės draudimas“, – aiškina ji.

S. Plitin-Tamavičienė perfrazuoja žinomą posakį „laikas – pinigai“. Jos manymu, būtent pinigai yra laikas, nes, ištikus sunkiai ligai ar nelaimei, pinigai per gyvybės draudimo sutartį leidžia įsigyti tuos kelis mėnesius ar metus, reikalingus gydymuisi, reabilitacijai, laikui su artimaisiais, ir neskubant vėl grįžti į darbus.

Svetlana pabrėžia, kad draudimas turi augti kartu su gyvenimu. Ekspertės teigimu, per kelerius metus aplinkybės gali iš esmės keistis, todėl, jei draudimo sumos nebuvo atnaujintos, draudimas gali visiškai nebeatitikti esamų poreikių. Kad turimas gyvybės draudimas atitiktų realius poreikius, ji pataria draudimą peržiūrėti mažiausiai kartą per dvejus metus, taip pat reguliariai didinti sumas ir, esant galimybei, jas indeksuoti.

Nuo skeptikų iki ambasadorių

Finansų ekspertė susitikimuose su klientais atlieka rimtą visų asmeninių finansinių rodiklių analizę, kurios rezultatai verslininkus kartais nustebina. Kalbant apie gyvybės draudimą, deja, vis dar kartais  nugali stereotipai.

„Vienas klientas mane rekomendavo kitam, jaunam verslininkui, kuris buvo neseniai sukūręs šeimą, netrukus gimė vaikas. Žinoma, jauna šeima turėjo daug išlaidų. Pokalbio metu vyras pasakė, jog netiki gyvybės draudimu. Tačiau jis pasitikėjo manimi, mano profesine patirtimi ir žiniomis. Jis žinojo, jog mano tikslas – parodyti, papasakoti gyvybės draudimo kaip finansinio saugiklio vertę, o sprendimas – jo rankose. Galiausiai jis sudarė gyvybės draudimo sutartį ir pasirinko poreikius atitinkančias apsaugas. Po poros metų sulaukiau žinios, kad klientas atsidūrė ligoninėje – jį ištiko insultas“, – pasakoja S. Plitin-Tamavičienė.

Jaunam, sportuojančiam žmogui iš pirmo žvilgsnio negrėsė jokios kritinės ligos. Laimei, jis išgyveno, ir visa šeima tapo gyvybės draudimo ambasadoriais, nors anksčiau tikėjo ne paslauga, o stereotipais apie ją.

Gyvybės draudimas – ne sveriama prekė

S. Plitin-Tamavičienei vis dar tenka susidurti su klientais, kurie norėtų įsigyti draudimo už tam tikrą sumą, „kurios negaila“, tarkim, už 50 arba 100 eurų. Tačiau, jos, teigimu, gyvybės draudimas nėra sveriama prekė.

„Gyvybės draudimo reikia tiek, kiek reikia, atsižvelgiant į pajamas, išlaidas, įsipareigojimus ir lėšas, kurių prireiktų nutikus nelaimei. Beje, neretai pagal poreikius apskaičiuoto gyvybės draudimo kaina būna net mažesnė, nei žmogus buvo numatęs“, – tikina finansų ekspertė.

Kartais klientai nori įsigyti tik dalį reikalingų apsaugų. Nes juk „aš niekada nesirgau ir neplanuoju sirgti“, „šiandien esu sveikas, todėl man nereikia tokių didelių sumų“.

„Jei šiandien žmogus jaučiasi sveikas, negulėjo ligoninėje, nepatyrė traumų, neturi rimtų sveikatos problemų – galbūt šiandien ir yra tinkamiausias laikas įsigyti idealų gyvybės draudimą be jokių apribojimų, su jam tinkančiomis draudimo sumomis? Jei po kurio laiko susirgs sunkia liga, tokio draudimo pasiūlymo – o galbūt ir jokio – jis jau negalės gauti“, – perspėja S. Plitin-Tamavičienė.

Ekspertė sako, kad niekas neatsikelia ryte su mintimi, kad būtent šiandien sudarys gyvybės draudimo sutartį. Nemaža dalis žmonių įsigyti gyvybės draudimą vis dar susirūpina tik tuomet, kai nelaimė ištinka ką nors iš artimųjų arba kai su žmogumi susisiekia finansų konsultantas. Todėl, Pasak Svetlanos, jeigu finansų konsultantas pasibeldė į jūsų duris, verta pasikalbėti.

Įspėja apie didžiausias investavimo klaidas

S. Plitin-Tamavičienė pastebi pastaruoju metu augantį pasitikėjimą vadinamaisiais „finfluenceriais“, kurie propaguoja „greito praturtėjimo“ būdus socialiniuose tinkluose. Jos teigimu, greitas uždarbis įmanomas tiek pat, kiek laimėjimas loterijoje – tikimybė yra, tačiau labai maža. Užuot siekus greito praturtėjimo, reikia ugdyti disciplinuoto kaupimo įpročius.

„Visos mūsų uždarbio strategijos turi veikti tiek gerais, tiek blogais laikais. Kaupimas pirmiausia yra disciplina, o jo rezultatas priklauso nuo svarbiausio faktoriaus – laiko. Labai svarbu ne tik įmokos dydis, bet ir tai, kada pradėjome kaupti. Jei šiandien gali atsidėti šimtą eurų, geriau pradėti šiandien su šimtu, nei po penkerių metų su dviem šimtais“, – tikina finansų ekspertė.

Svetlanai vis dar tenka pastebėti, jog žmonės jautriai reaguoja išgirdę apie kokius nors trumpalaikius, geopolitinių ar kitų priežasčių lemtus rinkų svyravimus. Tuomet jie skuba stabdyti kaupimą pensijai ar kitiems ateities poreikiams ir atsiimti dalį sukaupto turto. Pasak finansų ekspertės, tai didžiausia investavimo klaida – juk neliptumėte iš lėktuvo prasidėjus turbulencijai, lygiai taip pat ir esant svyravimams akcijų rinkose verčiau stipriau prisisegti saugos diržus ir jokiu būdu nelipti lauk.

„Klientų prašau įsivaizduoti, kad perka kavą. Vidutinė jos kaina – 5 eurai už pakelį. Ar pirksite, jeigu kava kainuos 15 eurų ar 50 eurų? Tikriausiai ne, palauksite, kol atpigs. O jeigu to paties pakelio kaina nukris iki 50 centų? Pirksite, ir labai daug. Taip pat turėtume galvoti ir apie investavimą: kai kainos sumažėja – pirkti daugiau, o kainoms kylant neinvestuoti per daug, bet išlikti stabiliems“, – kalba S. Plitin-Tamavičienė.