{"id":15184,"date":"2007-12-13T16:41:30","date_gmt":"2007-12-13T14:41:30","guid":{"rendered":"http:\/\/beta.gda.lt\/?p=15184"},"modified":"2007-12-13T16:41:30","modified_gmt":"2007-12-13T14:41:30","slug":"lietuviai-senatvei-atideda-triskart-maziau-pinigu-nei-kaimynai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/gda.lt\/en\/lietuviai-senatvei-atideda-triskart-maziau-pinigu-nei-kaimynai\/","title":{"rendered":"Lietuviai senatvei atideda triskart ma\u017eiau pinig\u0173 nei kaimynai"},"content":{"rendered":"<p>Lietuvos gyventojai vidutini\u0161kai tris kartus atsilieka nuo kit\u0173 Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u0161ali\u0173 pagal \u012fmokas \u012f investicin\u012f bei kaupiam\u0105j\u012f gyvyb\u0117s draudim\u0105, kaupiant l\u0117\u0161as papildomai pensijai senatv\u0117je.<br \/>\nLietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos (LGDA) atliktas Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 palyginamasis tyrimas parod\u0117, kad papildomai, tre\u010diosios pakopos pensijai sukaupti vienas Lietuvos gyventojas skiria du kartus ma\u017eiau pinig\u0173 nei m\u016bs\u0173 artimiausi kaimynai &#8211; estai ar lenkai, ir net keturis kartus ma\u017eiau nei \u010dekai. Tai paai\u0161k\u0117jo palyginus apsidraudusi\u0173j\u0173 investiciniu ar kaupiamuoju gyvyb\u0117s draudimu vidutini\u0173 m\u0117nesini\u0173 \u012fmok\u0173 dyd\u017eius \u0161iose \u0161alyse.<br \/>\n\u201eVidurio ir Ryt\u0173 Europos regionuose ry\u0161k\u0117ja tendencija, kad gyventojai l\u0117\u0161as papildomai pensijai kaupia gyvyb\u0117s draudimo \u012fmon\u0117se, nes tai suteikia galimyb\u0119 u\u017esitikrinti finansin\u012f stabilum\u0105 senatv\u0117je, bet ir u\u017esitikrinti saugum\u0105 sunkios ligos atveju, kol \u017emogus darbingas\u201c, &#8211; sak\u0117 LGDA prezidentas Art\u016bras Bak\u0161inskas.<br \/>\nTre\u010dios pakopos pensijos kaupimui gyvyb\u0117s draudimo \u012fmon\u0117se\u00a0 lietuviai\u00a0 vidutini\u0161kai moka 113 lit\u0173 m\u0117nesines \u012fmokas. Tai yra ma\u017edaug 6% gaunam\u0173 m\u0117nesini\u0173 pajam\u0173. Prognozuojama, kad kitais metais senatvei per m\u0117nes\u012f bus atidedama didesn\u0117 suma \u2013 iki 200 lt ir sudarys 9% m\u0117nesini\u0173 pajam\u0173. Papildoma, vadinamoji tre\u010diosios pakopos pensija senatvei gali b\u016bti kaupiama pasirenkant investicin\u012f arba kaupiam\u0105j\u012f gyvyb\u0117s draudim\u0105.<br \/>\nRegione pirmaujan\u010dios \u010cekijos gyventojai investicinio ir kaupiamojo gyvyb\u0117s draudimo m\u0117nesin\u0117ms \u012fmokoms skiria vidutini\u0161kai 481 lit\u0105, lenkai \u2013 354, estai ir slovakai \u2013 po 220 lit\u0173. Draudimo \u012fmokoms m\u016bs\u0173 kaimynai lenkai skiria vidutini\u0161kai 12% gaunamo atlyginimo.<br \/>\n\u201eKitose regiono \u0161alyse, ypa\u010d esan\u010diose ar\u010diau Vakar\u0173 Europos patirties, didesn\u012f gyvyb\u0117s draudimo naudos suvokim\u0105 lemia ilgiau gyvuojan\u010dios gyvyb\u0117s draudimo rinkos tradicijos, kurios Lietuvoje pl\u0117tojamos tik nuo 2000 met\u0173. \u012etakos turi ir ten veikiantis platesnis draudimo bendrovi\u0173 tinklas bei didesni \u017emoni\u0173 finansiniai \u012fsipareigojimai, kurie skatina draustis gyvyb\u0117s draudimu \u2013 labiau nei Lietuvoje i\u0161naudojamas \u017emoni\u0173 verslumo potencialas, b\u016bsto, vartojimo paskolos ir kiti finansiniai \u012fsipareigojimai\u201c, &#8211; situacijos prie\u017eastis komentavo LGDA prezidentas Art\u016bras Bak\u0161inskas.<br \/>\nVis\u0173 \u0161e\u0161iolikos Vidurio ir Ryt\u0173 Europos regiono valstybi\u0173 gyventojai per pra\u0117jusius metus gyvyb\u0117s draudimui i\u0161leido apie apie 3 mlrd. lit\u0173. Pagal \u0161\u012f rodikl\u012f \u0161is Europos regionas pasaulyje lenkia tik Viduriniuosius Rytus. Palyginimui, Vakar\u0173 europie\u010diai gyvyb\u0117s draudimui pernai skyr\u0117 net 600 kart\u0173 daugiau &#8211; beveik 1884 mlrd. lit\u0173.<br \/>\nInvesticinis ir kaupiamasis gyvyb\u0117s draudimas Lietuvoje sudaro 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Estijoje \u0161is rodiklis siekia 0,8, \u010cekijoje \u2013 1,5, Lenkijoje \u2013 1,7 procento.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lietuvos gyventojai vidutini\u0161kai tris kartus atsilieka nuo kit\u0173 Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u0161ali\u0173 pagal \u012fmokas \u012f investicin\u012f bei kaupiam\u0105j\u012f gyvyb\u0117s draudim\u0105, kaupiant l\u0117\u0161as papildomai pensijai senatv\u0117je. Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos (LGDA) atliktas Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 palyginamasis tyrimas parod\u0117, kad papildomai, tre\u010diosios pakopos pensijai sukaupti vienas Lietuvos gyventojas skiria du kartus ma\u017eiau [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-15184","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15184","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15184"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15184\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15184"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15184"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15184"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}