{"id":15276,"date":"2014-04-15T12:24:42","date_gmt":"2014-04-15T10:24:42","guid":{"rendered":"http:\/\/beta.gda.lt\/?p=15276"},"modified":"2014-04-15T12:24:42","modified_gmt":"2014-04-15T10:24:42","slug":"lietuvos-gyventojai-baiminasi-del-savo-finansinio-saugumo-taciau-veikti-nesiima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/gda.lt\/en\/lietuvos-gyventojai-baiminasi-del-savo-finansinio-saugumo-taciau-veikti-nesiima\/","title":{"rendered":"Lietuvos gyventojai baiminasi d\u0117l savo finansinio saugumo, ta\u010diau veikti nesiima"},"content":{"rendered":"<p><strong>Did\u017eioji dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 sako nesijau\u010diantys u\u017etikrinti d\u0117l savo ir savo \u0161eimos ateities finansinio saugumo, ta\u010diau patys nesiima pasir\u016bpinti finansine apsauga. Reprezentatyvios apklausos duomenimis, 69 proc. apklaust\u0173j\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173 pripa\u017e\u012fsta, kad nelaimingas \u012fvykis, kurio metu jie netekt\u0173 darbingumo ar net gyvyb\u0117s, sukelt\u0173 finansini\u0173 sunkum\u0173 artimiesiems. Ta\u010diau tokiems gyvenimo netik\u0117tumams yra pasirengusi ma\u017eesnioji dalis lietuvi\u0173 \u2013 taupymo vidurkis Lietuvoje yra vienas ma\u017eiausi\u0173 ES, o gyvyb\u0117s draudimu yra apsidraud\u0119s tik kas septintas \u0161alies gyventojas.<\/strong><\/p>\n<p><strong>Labiausiai baiminasi eismo \u012fvyki\u0173<\/strong><\/p>\n<p>Apie \u012fvyk\u012f, kurio metu netekt\u0173 gyvyb\u0117s ar tapt\u0173 ne\u012fgalus, yra galvoj\u0119s 71 proc. Lietuvos gyventoj\u0173. Labiausiai gyventojai baiminasi pakli\u016bti \u012f avarij\u0105 ar susirgti nepagydoma liga. Eismo \u012fvyk\u012f kaip tik\u0117tin\u0105 nelaim\u0119 nurod\u0117 66 proc. apklaust\u0173j\u0173, nei\u0161gydom\u0105 lig\u0105 \u2013 51 procentas. Re\u010diausiai gyventojai min\u0117jo nelaim\u0117s darbe tikimyb\u0119 \u2013 tai, kad yra galvoj\u0119 apie tokio \u012fvykio galimyb\u0119, pa\u017eym\u0117jo 29 proc. apklaust\u0173j\u0173.<\/p>\n<p><strong>41 proc. niekada nesusim\u0105st\u0117<\/strong><\/p>\n<p>Kok\u012f poveik\u012f artim\u0173j\u0173 finansinei gerovei tur\u0117t\u0173 d\u0117l nelaimingo \u012fvykio prarastas darbingumas ar gyvyb\u0117, yra galvoj\u0119 59 proc. apklaust\u0173j\u0173. Likusi dalis gyventoj\u0173 sako apie tai niekada nesusim\u0105s\u010diusi. Da\u017eniausiai pamin\u0117ta prie\u017eastis \u2013 noras galvoti vien apie pozityvius dalykus (39 proc.). 16 proc. apklaust\u0173j\u0173 sako apie tai negalvojantys, nes ne\u017eino, k\u0105 gal\u0117t\u0173 tokioje situacijoje padaryti, 9 proc. tuo nesir\u016bpina, nes gyvena \u0161iandiena, o 8 proc. yra \u012fsitikin\u0119, kad nelaim\u0117 j\u0173 nei\u0161tiks.<\/p>\n<p>Tik 31 proc. apklaust\u0173j\u0173 atsak\u0117, kad nelaim\u0117s atveju j\u0173 artimieji joki\u0173 finansini\u0173 sunkum\u0173 nepatirt\u0173 arba jie b\u016bt\u0173 nedideli.<\/p>\n<p><strong>B\u016btina finansin\u0117 drausm\u0117<\/strong><\/p>\n<p>\u201eLietuvos gyventojai i\u0161 ties\u0173 nepakankamai r\u016bpinasi savo finansiniu saugumu. Ir tai yra ne tiek ekonominis klausimas, kiek po\u017ei\u016brio, o kartu ir \u012fpro\u010dio reikalas. Lietuvoje turime taupymo rezerv\u0173, ta\u010diau augant gyventoj\u0173 pajamoms, o su jomis \u2013 vartojimui, pamir\u0161tame r\u016bpintis ateitimi. D\u0117l to nema\u017ea m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s dalis nelaim\u0117s atveju tapt\u0173 finansi\u0161kai pa\u017eeid\u017eiama \u2013 netek\u0119 nuolatini\u0173 pajam\u0173 ar reik\u0161mingos j\u0173 dalies ir netur\u0117dami atsarginio plano, gyventojai b\u016bt\u0173 priversti skolintis, parduoti turim\u0105 turt\u0105 ar pra\u0161yti socialin\u0117s paramos. Ta\u010diau klausimas ar atsitikus nelaimei pakaks t\u0173 i\u0161mok\u0173, kurias m\u016bs\u0173 valstyb\u0117 i\u0161gali suteikti gyventojams? Pavyzd\u017eiui, na\u0161li\u0173 pensijos dydis Lietuvoje tesiekia 70 lit\u0173\u201c, \u2013 komentuodamas tyrimo rezultatus sak\u0117 Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos prezidentas Art\u016bras Bak\u0161inskas.<\/p>\n<p>A. Bak\u0161inskas pabr\u0117\u017eia, kad \u0161eimos finansin\u012f saugum\u0105 lemia finansin\u0117 drausm\u0117, geb\u0117jimas nuolat juodai dienai atsid\u0117ti kad ir nedidel\u0119 dal\u012f savo pajam\u0173 bei draudimo apsauga, kuri pad\u0117t\u0173 u\u017etikrinti skubi\u0105 finansin\u0119 pagalb\u0105 \u0161eim\u0105 i\u0161tikus nelaimei.<\/p>\n<p><strong>Draud\u017eia ne \u0161eimos maitintoj\u0105, bet automobil\u012f<\/strong><\/p>\n<p>\u201eKaip rodo draudimo statistika, lietuviams automobilis, ko gero, yra brangiausias turtas. Per pra\u0117jusius metus gyventojai sudar\u0117 beveik 152 t\u016bkst. sutar\u010di\u0173 savanori\u0161kai apdrausti automobil\u012f, tuo tarpu gyvyb\u0117s draudimo \u2013 vos 58 t\u016bkst. sutar\u010di\u0173. Vakar\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173 norma \u2013 apdrausti \u0161eimos maitintojo gyvyb\u0119 ir taip visus \u0161eimos narius apsaugoti nuo skaud\u017ei\u0173 nelaimingo \u012fvykio finansini\u0173 padarini\u0173. Vakar\u0173 \u0161alyse, kur stiprios taupymo ir investavimo tradicijos, taip pat \u012fprasta gyvyb\u0117s draudimo priemon\u0119 naudoti ir kaip santaup\u0173 kaupimo \u012frank\u012f. Toks taupymas yra efektyvesnis, nei santaup\u0173 kaupimas banko einamojoje s\u0105skaitoje ar namuose, kur laisvos l\u0117\u0161os ilgainiui d\u0117l infliacijos praranda savo vert\u0119\u201c, \u2013 pa\u017eym\u0117jo A. Bak\u0161inskas. Gyvyb\u0117s draudimu \u0161iuo metu yra apsidraud\u0119 15 proc. \u0161alies gyventoj\u0173.<\/p>\n<p>Vie\u0161osios nuomon\u0117s tyrimo duomenimis, 41 proc. apklaust\u0173j\u0173 imtis veiksm\u0173 i\u0161 anksto pasir\u016bpinti finansinio saugumo priemon\u0117mis paskatint\u0173 padid\u0117jusios pajamos. 25 proc. gyventoj\u0173 sako finansine apsauga susir\u016bpint\u0173 po to, kai skaudi nelaim\u0117 nutikt\u0173 j\u0173 artimiesiems ar draugams, 22 proc. paveikt\u0173 \u0161eimos nari\u0173 paraginimas.<\/p>\n<p><strong>Permesti atsakomyb\u0119 kitam?<\/strong><\/p>\n<p>Kokios prie\u017eastys lemia, kad Lietuvos gyventojai, net ir pripa\u017eindami, kad nelaimingas \u012fvykis tur\u0117s neigiamos \u012ftakos finansiniam \u0161eimos stabilumui, patys nesiima pasir\u016bpinti apsaugos priemon\u0117mis? Psichologas, ISM Executive School konsultantas dr. Arvydas B\u016bta prie\u017eas\u010di\u0173 tam mato nema\u017eai \u2013 tai ir institucinio pasitik\u0117jimo, ir pajam\u0173, taip pat ir mentaliteto klausimas.<\/p>\n<p>\u201eKam draustis, jei ugniagesiai, ba\u017eny\u010dia, \u0161vietimas, kariuomen\u0117, policija, Sodra ir sveikatos apsauga pasir\u016bpins? Pana\u0161u, kad <em>homo sovieticus<\/em> ar bent jau kai kurie jo po\u017eymiai vis dar gyvi. Kam r\u016bpintis savimi, jei tuo pasir\u016bpins vyriausyb\u0117 ir valstybin\u0117s institucijos? Lietuviai nevengia permesti atsakomyb\u0119 ka\u017ekam, ypa\u010d jei kas nors jau atsitiko. Surasti kaltus ar kalt\u0105 mes mokame greitai ir tobulai. Da\u017enai gi girdime klausim\u0105 \u2013 kod\u0117l? Ir puikiai mokame \u012f j\u012f atsakyti, surasdami kaltus\u201c, \u2013 sako dr. A. B\u016bta.<\/p>\n<p>\u201eTai, kad lietuviai daugiau draud\u017eia turt\u0105, o ne savo gyvyb\u0119, gali rodyti, kad mums turtas svarbiau, nei mes patys sau. Ir dar ko gero tai, kad turto tur\u0117jimas yra svarbesnis, vertingesnis savasties \u012frodymas, nei pats buvimas, nei pats sau. Ir gal net tai, kad mums atrodo, jog esame nepa\u017eeid\u017eiami ir nemirtingi, nes juk net kalb\u0117ti apie mirt\u012f lietuviams yra labai sud\u0117tinga, da\u017enai net tabu\u201c, \u2013 apibendrino dr. A. B\u016bta.<\/p>\n<p><strong>Apie tyrim\u0105<\/strong><\/p>\n<p>Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos u\u017esakymu reprezentatyvi gyventoj\u0173 apklausa atlikta \u0161i\u0173 met\u0173 sausio 17\u201326 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1011 18-75 met\u0173 am\u017eiaus respondent\u0173. Apklaus\u0105 atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c.<\/p>\n<p>56 proc. apklausos respondent\u0173 nurod\u0117 esantys savo \u0161eimos (nam\u0173 \u016bkio) pagrindinis maitintojas, gaunantis did\u017eiausias pajamas, 31 proc. apklaust\u0173j\u0173 \u0161eimos maitintoju nurod\u0117 savo sutuoktin\u012f (partner\u012f), 11 proc. \u2013 t\u0117vus.<\/p>\n<p>Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacija vienija devynias Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmones bei kitas ES valstybi\u0173 nari\u0173 gyvyb\u0117s draudimo \u012fmones, veikl\u0105 vykdan\u010dias per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: \u201eERGO Life\u201c, \u201eSwedbank Life\u201c, \u201eSEB gyvyb\u0117s draudimas\u201c, \u201eBonum Publicum\u201c, \u201eMandatum Life\u201c, \u201ePZU Lietuva gyvyb\u0117s draudimas\u201c, \u201eAviva Lietuva\u201c, \u201eCompensa Life\u201c, \u201eMetLife Amplico\u201c.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Did\u017eioji dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 sako nesijau\u010diantys u\u017etikrinti d\u0117l savo ir savo \u0161eimos ateities finansinio saugumo, ta\u010diau patys nesiima pasir\u016bpinti finansine apsauga. Reprezentatyvios apklausos duomenimis, 69 proc. apklaust\u0173j\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173 pripa\u017e\u012fsta, kad nelaimingas \u012fvykis, kurio metu jie netekt\u0173 darbingumo ar net gyvyb\u0117s, sukelt\u0173 finansini\u0173 sunkum\u0173 artimiesiems. Ta\u010diau tokiems gyvenimo netik\u0117tumams yra pasirengusi ma\u017eesnioji dalis lietuvi\u0173 \u2013 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-15276","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15276","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15276"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15276\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15276"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15276"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15276"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}