{"id":15278,"date":"2014-05-21T12:27:16","date_gmt":"2014-05-21T10:27:16","guid":{"rendered":"http:\/\/beta.gda.lt\/?p=15278"},"modified":"2014-05-21T12:27:16","modified_gmt":"2014-05-21T10:27:16","slug":"panevezieciai-baiminasi-nelaimiu-taciau-finansine-apsauga-nepasirupina","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/gda.lt\/en\/panevezieciai-baiminasi-nelaimiu-taciau-finansine-apsauga-nepasirupina\/","title":{"rendered":"Panev\u0117\u017eie\u010diai baiminasi nelaimi\u0173, ta\u010diau finansine apsauga nepasir\u016bpina"},"content":{"rendered":"

Did\u017eioji dauguma Panev\u0117\u017eio apskrities gyventoj\u0173 sako nesijau\u010diantys u\u017etikrinti d\u0117l savo ir savo \u0161eimos ateities finansinio saugumo, ta\u010diau patys neskuba imtis veiksm\u0173 pasir\u016bpinti finansine apsauga. Gyventoj\u0173 apklausos duomenimis, net 75 proc. panev\u0117\u017eie\u010di\u0173 mano, kad nelaim\u0117, kurios metu jie netekt\u0173 darbingumo ar net gyvyb\u0117s, j\u0173 artimiesiems sukelt\u0173 finansini\u0173 sunkum\u0173. Ta\u010diau tokiems gyvenimo netik\u0117tumams yra pasirengusi ma\u017euma \u0161alies gyventoj\u0173 \u2013 taupymo vidurkis Lietuvoje yra vienas ma\u017eiausi\u0173 ES, o apsidraudusi nuo nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 yra tik nedidel\u0117 dalis gyventoj\u0173.<\/strong><\/p>\n

Labiausiai bijo avarij\u0173<\/strong><\/p>\n

Apie skaud\u0173 \u012fvyk\u012f, kurio metu netekt\u0173 gyvyb\u0117s ar tapt\u0173 ne\u012fgal\u016bs, nors kart\u0105 yra galvoj\u0119 68 proc. Panev\u0117\u017eio apskrities gyventoj\u0173. Labiausiai panev\u0117\u017eie\u010diai baiminas avarij\u0173, nelaimi\u0173 buityje arba traum\u0173 fizinio aktyvumo metu. Eismo \u012fvyk\u012f kaip tik\u0117tin\u0105 nelaim\u0119 nurod\u0117 67 proc. apklaust\u0173j\u0173, nelaim\u0119 buityje \u2013 53 proc., nelaim\u0119 fizinio aktyvumo metu (pvz., sportuojant) \u2013 52 proc. apklaust\u0173j\u0173. Re\u010diausiai panev\u0117\u017eie\u010diai min\u0117jo nepagydom\u0105 lig\u0105 \u2013 tai, kad yra galvoj\u0119 apie j\u0105, pa\u017eym\u0117jo 42 proc. apklaust\u0173j\u0173.<\/p>\n

Nesir\u016bpina, nes gyvena \u0161ia diena<\/strong><\/p>\n

Kok\u012f poveik\u012f artim\u0173j\u0173 finansinei gerovei tur\u0117t\u0173 d\u0117l nelaimingo \u012fvykio prarastas darbingumas ar gyvyb\u0117, yra galvoj\u0119 64 proc. apklaust\u0173j\u0173. Likusi dalis Panev\u0117\u017eio apskrities gyventoj\u0173 sako niekada apie tai nem\u0105s\u010diusi. Da\u017eniausiai pamin\u0117ta prie\u017eastis \u2013 noras galvoti vien apie pozityvius dalykus (31 proc.). 16 proc. apklaust\u0173j\u0173 sako apie tai negalvojantys, nes ne\u017eino, k\u0105 tokioje situacijoje gal\u0117t\u0173 padaryti, 16 proc. tuo nesir\u016bpina, nes gyvena \u0161iandiena, o 12 proc. yra \u012fsitikin\u0119, kad jiems tokia nelaim\u0117 nenutiks.<\/p>\n

B\u016btina finansin\u0117 drausm\u0117<\/strong><\/p>\n

\u201eLietuvos gyventojai i\u0161 ties\u0173 nepakankamai r\u016bpinasi savo finansiniu saugumu. Ir tai yra ne tiek ekonominis klausimas, kiek po\u017ei\u016brio, o kartu ir \u012fpro\u010dio reikalas. Lietuvoje turime taupymo rezerv\u0173, ta\u010diau augant gyventoj\u0173 pajamoms, o su jomis \u2013 vartojimui, pamir\u0161tame r\u016bpintis ateitimi. D\u0117l to nema\u017ea m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s dalis nelaim\u0117s atveju tapt\u0173 finansi\u0161kai pa\u017eeid\u017eiama \u2013 netek\u0119 nuolatini\u0173 pajam\u0173 ar reik\u0161mingos j\u0173 dalies ir netur\u0117dami atsarginio plano, gyventojai b\u016bt\u0173 priversti skolintis, parduoti turim\u0105 turt\u0105 ar pra\u0161yti socialin\u0117s paramos. Ta\u010diau klausimas, ar atsitikus nelaimei pakaks t\u0173 i\u0161mok\u0173, kurias m\u016bs\u0173 valstyb\u0117 i\u0161gali suteikti gyventojams? Pavyzd\u017eiui, na\u0161li\u0173 pensijos dydis Lietuvoje tesiekia 70 lit\u0173\u201c, \u2013 komentuodamas tyrimo rezultatus sak\u0117 Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos prezidentas Art\u016bras Bak\u0161inskas.<\/p>\n

Panev\u0117\u017eyje \u2013 daugiausia apsidraudusi\u0173j\u0173<\/strong><\/p>\n

A. Bak\u0161inskas pabr\u0117\u017eia, kad \u0161eimos finansin\u012f saugum\u0105 lemia ne tik finansin\u0117 drausm\u0117 ir geb\u0117jimas nuolat juodai dienai atsid\u0117ti kad ir nedidel\u0119 dal\u012f savo pajam\u0173, bet ir draudimo apsauga, kuri pad\u0117t\u0173 u\u017etikrinti skubi\u0105 finansin\u0119 pagalb\u0105 \u0161eim\u0105 i\u0161tikus nelaimei.<\/p>\n

Pasak A. Bak\u0161insko, Panev\u0117\u017eio apskritis Lietuvos kontekste i\u0161siskiria tuo, kad \u010dia yra daugiausia gyvyb\u0117s draudimu apsidraudusi\u0173 gyventoj\u0173. \u201ePanev\u0117\u017eio apskrityje, apklausos duomenimis, gyvyb\u0117s draudimu yra apsidraud\u0119 34 proc. gyventoj\u0173. Tuo tarpu bendras apsidraudusi\u0173j\u0173 \u0161alyje vidurkis siekia vos 15 proc., Vilniaus apskrityje apsidraudusi\u0173j\u0173 yra dar ma\u017eiau \u2013 tik 11 proc. Tokiame kontekste Panev\u0117\u017eio rezultatai atrodo neblogai, ta\u010diau situacija n\u0117ra tokia pozityvi, kaip kad atrodo i\u0161 pirmo \u017evilgsnio. Beveik 8 i\u0161 10 panev\u0117\u017eie\u010di\u0173 taip pat sako, kad jiems praradus darbingum\u0105 ar gyvyb\u0119, j\u0173 artimieji susidurt\u0173 su finansiniais sunkumais\u201c.<\/p>\n

Draud\u017eia ne \u0161eimos maitintoj\u0105, bet automobil\u012f<\/strong><\/p>\n

Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos vadovas taip pat pastebi, kad Lietuvos gyventojai, spr\u0119sdami k\u0105 drausti \u2013 material\u0173j\u012f turt\u0105, savo ar sutuoktinio gyvyb\u0119 ir sveikat\u0105, \u2013 prioritet\u0105 neretai atiduoda turtui.<\/p>\n

\u201eKaip rodo draudimo statistika, lietuviams automobilis, ko gero, yra brangiausias turtas. Per pra\u0117jusius metus gyventojai sudar\u0117 beveik 152 t\u016bkst. sutar\u010di\u0173 savanori\u0161kai apdrausti automobil\u012f, tuo tarpu gyvyb\u0117s draudimo \u2013 vos 58 t\u016bkst. sutar\u010di\u0173. Vakar\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173 norma \u2013 apdrausti \u0161eimos maitintojo gyvyb\u0119 ir taip visus \u0161eimos narius apsaugoti nuo skaud\u017ei\u0173 nelaimingo \u012fvykio finansini\u0173 padarini\u0173. Vakar\u0173 \u0161alyse, kur stiprios taupymo ir investavimo tradicijos, taip pat \u012fprasta gyvyb\u0117s draudimo priemon\u0119 naudoti ir kaip santaup\u0173 kaupimo \u012frank\u012f. Toks taupymas yra efektyvesnis, nei santaup\u0173 kaupimas banko einamojoje s\u0105skaitoje ar namuose, kur laisvos l\u0117\u0161os ilgainiui d\u0117l infliacijos praranda savo vert\u0119\u201c, \u2013 pa\u017eym\u0117jo A. Bak\u0161inskas.<\/p>\n

Automobil\u012f pirmiausia apdraust\u0173 ir 19 proc. panev\u0117\u017eie\u010di\u0173. Tuo tarpu 35 proc. pirmiau draust\u0173 savo sveikat\u0105 ir gyvyb\u0119, 30 proc. \u2013 vaiko, 15 proc. apdraust\u0173 nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105. Paskutin\u0117je vietoje panev\u0117\u017eie\u010diai apdraust\u0173 savo sutuoktinio (partnerio) sveikat\u0105 ir gyvyb\u0119 (1 proc.).<\/p>\n

\u201eNor\u0117dami pasir\u016bpinti savo ir savo \u0161eimos finansiniu saugumu, prioriteto tvarka turi b\u016bti draud\u017eiamas \u0161eimos maitintojas \u2013 tas, kuris gauna did\u017eiausias pajamas. Jam \u017euvus ar praradus darbingum\u0105, skaud\u017eios nelaim\u0117s padariniai \u0161eimai b\u016bt\u0173 \u0161velnesni. Lietuvoje kasmet \u012fregistruojama apie 8 t\u016bkst. darbingo am\u017eiaus asmen\u0173 mir\u010di\u0173. Did\u017eioji dauguma j\u0173, daugiau nei 70 proc., \u2013 vyrai. Ir, kaip rodo statistika, pagrindin\u0117 prie\u0161laikini\u0173 mir\u010di\u0173 prie\u017eastis yra ne eismo \u012fvykiai, ko labiausiai ir bijo Panev\u0117\u017eio gyventojai, o ligos. Liga yra 73 proc. darbingo am\u017eiaus gyventoj\u0173 mir\u010di\u0173 prie\u017eastis\u201c, \u2013\u00a0 pabr\u0117\u017eia A. Bak\u0161inskas.<\/p>\n

Kas paskatint\u0173 draustis?<\/strong><\/p>\n

Vie\u0161osios nuomon\u0117s tyrimo duomenimis, 38 proc. panev\u0117\u017eie\u010di\u0173 imtis veiksm\u0173 i\u0161 anksto pasir\u016bpinti finansinio saugumo priemon\u0117mis paskatint\u0173 \u0161eimos nari\u0173 paraginimas, 37 proc. draudimu susir\u016bpint\u0173 po skaud\u017eios nelaim\u0117s, nutikusiems artimiesiems ar draugams, 27 proc. veikti paskatint\u0173 daugiau informacijos \u0161ia tema \u017einiasklaidoje. Padid\u0117jusios pajamos b\u016bt\u0173 akstinas veikti vos 26 proc. panev\u0117\u017eie\u010di\u0173 (Lietuvos vidurkis \u2013 41 proc.).<\/p>\n

Apie tyrim\u0105<\/strong><\/p>\n

Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos u\u017esakymu reprezentatyvi gyventoj\u0173 apklausa atlikta \u0161i\u0173 met\u0173 sausio 17\u201326 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1011 18-75 met\u0173 am\u017eiaus respondent\u0173 (88 i\u0161 j\u0173 \u2013 Panev\u0117\u017eio apskrityje). Apklaus\u0105 atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c.<\/p>\n

52 proc. apklausos respondent\u0173 Panev\u0117\u017eio apskrityje nurod\u0117 es\u0105 savo \u0161eimos (nam\u0173 \u016bkio) pagrindinis maitintojas, gaunantis did\u017eiausias pajamas, 27 proc. apklaust\u0173j\u0173 \u0161eimos maitintoju nurod\u0117 savo sutuoktin\u012f (partner\u012f), 17 proc. \u2013 t\u0117vus, 2 proc. pagrindiniu maitintoju \u012fvardijo vaikus.<\/p>\n

Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacija vienija devynias Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmones bei kitas ES valstybi\u0173 nari\u0173 gyvyb\u0117s draudimo \u012fmones, veikl\u0105 vykdan\u010dias per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: \u201eERGO Life\u201c, \u201eSwedbank Life\u201c, \u201eSEB gyvyb\u0117s draudimas\u201c, \u201eBonum Publicum\u201c, \u201eMandatum Life\u201c, \u201ePZU Lietuva gyvyb\u0117s draudimas\u201c, \u201eAviva Lietuva\u201c, \u201eCompensa Life\u201c, \u201eMetLife Amplico\u201c.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Did\u017eioji dauguma Panev\u0117\u017eio apskrities gyventoj\u0173 sako nesijau\u010diantys u\u017etikrinti d\u0117l savo ir savo \u0161eimos ateities finansinio saugumo, ta\u010diau patys neskuba imtis veiksm\u0173 pasir\u016bpinti finansine apsauga. Gyventoj\u0173 apklausos duomenimis, net 75 proc. panev\u0117\u017eie\u010di\u0173 mano, kad nelaim\u0117, kurios metu jie netekt\u0173 darbingumo ar net gyvyb\u0117s, j\u0173 artimiesiems sukelt\u0173 finansini\u0173 sunkum\u0173. Ta\u010diau tokiems gyvenimo netik\u0117tumams yra pasirengusi ma\u017euma \u0161alies […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-15278","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15278","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15278"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15278\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15278"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15278"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15278"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}