{"id":16144,"date":"2016-11-03T17:05:55","date_gmt":"2016-11-03T15:05:55","guid":{"rendered":"https:\/\/gda.lt\/?p=16144"},"modified":"2016-11-03T17:05:55","modified_gmt":"2016-11-03T15:05:55","slug":"taupymas-ateiciai-gresianti-demografine-krize-lietuvius-paliks-tusciomis-kisenemis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/gda.lt\/en\/taupymas-ateiciai-gresianti-demografine-krize-lietuvius-paliks-tusciomis-kisenemis\/","title":{"rendered":"Taupymas atei\u010diai: gresianti demografin\u0117 kriz\u0117 lietuvius paliks tu\u0161\u010diomis ki\u0161en\u0117mis"},"content":{"rendered":"

Nepaisant itin li\u016bdn\u0173 demografini\u0173 prognozi\u0173, lietuviai savo atei\u010diai taupo bei finansine gerove r\u016bpinasi nepakankamai \u2013 pagal \u0161iuos rodiklius nuo kai kuri\u0173 Vakar\u0173 Europos \u0161ali\u0173 atsiliekame daugiau nei 40 kart\u0173.<\/strong><\/p>\n

Statistinio suomio metin\u0117 gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoka yra didesn\u0117 net 45 kartus, nors pagal vidutin\u012f atlyginim\u0105 \u201e\u012f rankas\u201c Suomija Lietuv\u0105 lenkia gerokai ma\u017eiau – 4 kartus.<\/p>\n

\u201eVidutinis lietuvis gyvyb\u0117s draudimui per metus skiria 81 eur\u0105, tuo tarpu suomis \u2013 daugiau nei 3,6 t\u016bkst. EUR\u201c, – tarptautinio tyrimo \u201eSwissRE\u201c duomenis, atskleid\u017eian\u010dius did\u017eiul\u012f atotr\u016bk\u012f tarp Lietuvos ir Vakar\u0173 Europos gyventoj\u0173 finansini\u0173 prioritet\u0173, pristato Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos (LGD\u012eA) prezidentas Art\u016bras Bak\u0161inskas.<\/p>\n

Pasak A.Bak\u0161insko, pana\u0161ios tendencijos matomos \u017evelgiant ir \u012f kitas \u0161alis: Did\u017eiosios Britanijos, Nyderland\u0173 ar \u0160vedijos gyventoj\u0173 atlyginimai yra didesni u\u017e Lietuvos gyventoj\u0173 5-6 kartus, tuo tarpu vieno gyventojo per metus sumokamos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmokos skiriasi 20-40 kart\u0173.<\/p>\n

\u201eProblema ne tame, kad lietuviai neturi pinig\u0173 – tok\u012f m\u016bs\u0173 rinkos atotr\u016bk\u012f labiausiai lemia mentaliteto skirtumai ir finansinio \u0161vietimo spragos\u201c, – vertino LGD\u012eA prezidentas.<\/p>\n

LGD\u012eA valdybos narys, bendrov\u0117s \u201eSwedbank Life Insurance SE\u201c Lietuvos filialo vadovas Mindaugas Jusius kelia klausim\u0105, kada lietuviui gyvyb\u0117 bus svarbesn\u0117 nei automobilis \u2013 mat automobili\u0173, b\u016bsto ir kito fizinio turto draudimui lietuviai skiria ma\u017edaug du kartus daugiau l\u0117\u0161\u0173, nei gyvyb\u0117s draudimui. Pasaulyje tendencijos yra prie\u0161ingos.<\/p>\n

\u201eK\u0105 tai rei\u0161kia: sudau\u017e\u0119 automobil\u012f galime b\u016bti ram\u016bs, kad remonto i\u0161laidas padengs draudimas, o i\u0161tikus rimtai nelaimei, sunkiai susirg\u0119 ar netek\u0119 darbingumo liekame be jokio finansinio pagrindo. \u0160ie \u017emoni\u0173 l\u016bkes\u010diai krypsta \u012f skyl\u0117t\u0105 valstyb\u0117s socialin\u0119 sistem\u0105\u201c, – pastebi M.Jusius.<\/p>\n

Asociacijos prognoz\u0117mis, Lietuvos gyvyb\u0117s ir ne gyvyb\u0117s draudimo rinkos gali susilyginti ne anks\u010diau kaip 2025 metais \u2013 nors tai \u012fvardijama kaip gana ambicingas tikslas, net ir tuo atveju Lietuva pasiekt\u0173 tik Lenkijos lyg\u012f, o atotr\u016bkis su Vakarais i\u0161likt\u0173 didelis.<\/p>\n

Tam, kad Lietuvos \u017emoni\u0173 finansin\u0117 gerov\u0117 did\u0117t\u0173, gyventoj\u0173 finansinis planavimas dar turi stipriai tobul\u0117ti \u2013 tuo \u012fsitikinusi LGD\u012eA valdybos nar\u0117, bendrov\u0117s \u201eAviva Lietuva\u201c generalin\u0117 direktor\u0117 Asta Grabinsk\u0117. Pasak vadov\u0117s, \u0161iandien ilgalaikiam taupymui lietuviai skiria vos 24 proc. atliekam\u0173 l\u0117\u0161\u0173, o did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f santaup\u0173 – net 76 proc. – laiko \u012f\u0161aldytas ind\u0117liuose ir bank\u0173 s\u0105skaitose.<\/p>\n

\u201eDanijoje, \u0160vedijoje ar Did\u017eiojoje Britanijoje proporcijos visi\u0161kai prie\u0161ingos: ind\u0117liuose laikoma vos 22-27 proc. santaup\u0173, o ilgalaikiam taupymui skiriama 73-78 proc. l\u0117\u0161\u0173\u201c, – priduria A.Grabinsk\u0117. Pasak jos, vien valstyb\u0117 negali u\u017etikrinti gyventoj\u0173 finansin\u0117s gerov\u0117s nelaim\u0117s atveju ar garantuoti ori\u0105 pensij\u0105, tod\u0117l finans\u0173 sektorius, valstyb\u0117 ir \u017einiasklaida turi dirbti kartu ir nuosekliai skatinti gyventojus r\u016bpintis savo finansine ateitimi.<\/p>\n

Apsidrausdamas \u017emogus pasir\u016bpina savimi nelaim\u0117s, negalios, sunkios ligos ar darbingumo praradimo atveju ir tai ma\u017eina socialin\u0119 na\u0161t\u0105 valstybei \u2013 jei gyventojai \u0161i\u0173 i\u0161mok\u0173 negaut\u0173, j\u0173 l\u016bkes\u010diai krypt\u0173 \u012f skyl\u0117t\u0105 valstyb\u0117s socialin\u0119 sistem\u0105. Tai rei\u0161kia, kad tvarus gyvyb\u0117s draudimo rinkos augimas yra labai svarbus m\u016bs\u0173 valstybei, kuri ateityje, kaip prognozuoja ekspertai, susidurs su did\u017eiuliais demografiniais i\u0161\u0161\u016bkiais.<\/p>\n

\u201eCompensa Life Vienna Insurance Group SE\u201c Lietuvos filialo vadovo Tomo Mila\u0161iaus teigimu, ES kontekste tebesivystanti Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo rinka toliau augs: \u201e\u0160iemet rinkos apimtys tur\u0117t\u0173 b\u016bti pana\u0161ios kaip pernai, kai gyvyb\u0117s draudimo rinka augo 10 proc. ir pirm\u0105 kart\u0105 vir\u0161ijo prie\u0161krizin\u012f lyg\u012f\u201c, – vertino T.Mila\u0161ius.<\/p>\n

Kaip b\u016btinas s\u0105lygas finansin\u0117s gerov\u0117s Lietuvoje augimui gyvyb\u0117s draudimo rinkos lyderiai \u012fvardija palanki\u0105 ekonomin\u0119 situacij\u0105, subalansuot\u0105 reguliavim\u0105 bei sistemin\u012f valstyb\u0117s po\u017ei\u016br\u012f, nuosekliai skatinant gyventojus r\u016bpintis savo finansine ateitimi.<\/p>\n

\u201eTad tikim\u0117s darniai dirbti su nauj\u0105ja Vyriausybe siekiant bendro tikslo \u2013 kad m\u016bs\u0173 \u0161alies ir jos gyventoj\u0173 gerov\u0117 augt\u0173\u201c, – teig\u0117 LGD\u012eA prezidentas A.Bak\u0161inskas.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nepaisant itin li\u016bdn\u0173 demografini\u0173 prognozi\u0173, lietuviai savo atei\u010diai taupo bei finansine gerove r\u016bpinasi nepakankamai \u2013 pagal \u0161iuos rodiklius nuo kai kuri\u0173 Vakar\u0173 Europos \u0161ali\u0173 atsiliekame daugiau nei 40 kart\u0173. Statistinio suomio metin\u0117 gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoka yra didesn\u0117 net 45 kartus, nors pagal vidutin\u012f atlyginim\u0105 \u201e\u012f rankas\u201c Suomija Lietuv\u0105 lenkia gerokai ma\u017eiau – 4 kartus. \u201eVidutinis […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":16148,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[9,10,11,12],"class_list":["post-16144","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","tag-demografija","tag-gyvybes-draudimas","tag-pensija","tag-taupymas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16144","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16144"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16144\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16148"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16144"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16144"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16144"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}