{"id":16176,"date":"2016-12-13T11:07:30","date_gmt":"2016-12-13T09:07:30","guid":{"rendered":"https:\/\/gda.lt\/?p=16176"},"modified":"2016-12-13T11:07:30","modified_gmt":"2016-12-13T09:07:30","slug":"500-euru-kas-menesi-pensiju-fonda-ar-gyvybes-draudima-tokia-gerove-savo-pilieciams-programuoja-estija-o-ka-pasiulys-lietuva","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/gda.lt\/en\/500-euru-kas-menesi-pensiju-fonda-ar-gyvybes-draudima-tokia-gerove-savo-pilieciams-programuoja-estija-o-ka-pasiulys-lietuva\/","title":{"rendered":"500 eur\u0173 kas m\u0117nes\u012f \u012f pensij\u0173 fond\u0105 ar gyvyb\u0117s draudim\u0105 – toki\u0105 gerov\u0119 savo pilie\u010diams programuoja Estija. O k\u0105 pasi\u016blys Lietuva?"},"content":{"rendered":"

Po dvide\u0161imties ar trisde\u0161imties met\u0173 i\u0161\u0117jimas \u012f pensij\u0105 Lietuvoje ir Estijoje gali skirtis kaip diena ir naktis, pastebi finans\u0173 ekspertai. Estija savo gyventojus skatina taupymui skirti iki 500 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f arba 6000 eur\u0173 per metus \u2013 tokio dyd\u017eio lubas yra numat\u0119 \u0161ios \u0161alies \u012fstatym\u0173 leid\u0117jai, nuo kuri\u0173 gyventojams suteikiama galimyb\u0117 susigr\u0105\u017einti dal\u012f sumok\u0117to pajam\u0173 mokes\u010dio. <\/strong><\/p>\n

Estija savanori\u0161k\u0173 pensij\u0173 fond\u0173 ir taupymo per gyvyb\u0117s draudim\u0105 mokestinius klausimus pertvark\u0117 prie\u0161 septynerius metus ir nuo to laiko sistema n\u0117ra kei\u010diama \u2013 <\/strong>gyventojams sukurta stabili \u012fstatymin\u0117 baz\u0117 ir paskata kaupti l\u0117\u0161as atei\u010diai ar juodai dienai ir jie ja aktyviai naudojasi.<\/p>\n

\u201eIlguoju laikotarpiu tokio nuoseklaus ir ilgalaikio valstyb\u0117s skatinimo nauda gyventojams akivaizdi \u2013<\/strong> i\u0161\u0117j\u0119 \u012f pensij\u0105 jie turi galimyb\u0119 gyventi or\u0173 vakarieti\u0161k\u0105 gyvenim\u0105 ir tuo pa\u010diu leisti ateities vyriausyb\u0117ms ramiai dirbti, nesukant galvos, i\u0161 kur paimti pinig\u0173 skurstantiems pensininkams\u201c, \u2013<\/strong> sako Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos Mokes\u010di\u0173 komisijos pirmininkas.<\/p>\n

Pasak finans\u0173 eksperto, Estija yra nusta\u010diusi gana auk\u0161tas lubas taupymui \u2013<\/strong> 6000 eur\u0173 per metus. Tai rodo, kad valstyb\u0117 turi ai\u0161ki\u0105 ilgalaik\u0119 vizij\u0105 ir b\u016btent toks gerov\u0117s lygis yra valstyb\u0117s siekiamyb\u0117.<\/p>\n

Pagal Estijos model\u012f, gyventojai raginami skirti palyginti dideles sumas \u2013 <\/strong>iki 500 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f \u2013<\/strong>savanori\u0161kam kaupimui. Tokio dyd\u017eio \u012fmokas gyventojai gali i\u0161skai\u010diuoti i\u0161 apmokestinam\u0173j\u0173 pajam\u0173 pateikdami metin\u0119 pajam\u0173 deklaracij\u0105, jei \u0161i 6000 eur\u0173 suma nevir\u0161ija 15 proc. vis\u0173 tais metais gaut\u0173 apmokestinam\u0173j\u0173 pajam\u0173.<\/p>\n

\u201eVadinasi, turtingais \u017emon\u0117mis Estija laiko asmenis, per metus gaunan\u010dius daugiau nei 40 t\u016bkstan\u010di\u0173 eur\u0173 pajam\u0173, arba daugiau nei 3300 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f. Tik toki\u0173 \u017emoni\u0173 asmeninio taupymo valstyb\u0117 neb\u0117ra linkusi remti. Gaila, kad Lietuvoje kartel\u0117 nuleista itin \u017eemai \u2013 <\/strong>1000 eur\u0173 u\u017edirbantis \u017emogus pas mus jau laikoma turtinguoju, kuris ne tik kad valstyb\u0117s neskatinamas, bet, matyt, dar netgi tur\u0117s mok\u0117ti ir didesnius mokes\u010dius nei visi kiti gyventojai\u201c, \u2013<\/strong> skai\u010diuoja M. Dubnikovas.<\/p>\n

Kaupti l\u0117\u0161as senatvei ir juodai dienai Estija savo pilie\u010dius skatina ir per pensij\u0173 fondus, ir per gyvyb\u0117s draudim\u0105.<\/p>\n

Lietuvoje sumoka atsiimdami <\/strong><\/p>\n

\u0160iuo metu Lietuvoje gyvyb\u0117s draudime ir III pakopos pensij\u0173 fonduose sukauptoms l\u0117\u0161oms taikomas atid\u0117tas apmokestinimas \u2013<\/strong> kasmet gyventojai gali susigr\u0105\u017einti iki 15 proc. sumok\u0117t\u0173 \u012fmok\u0173 deklaruodami metines pajamas ir atgaudami dal\u012f sumok\u0117to gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio. Vis d\u0117lto atsiimdami gyvyb\u0117s draudime ar pensij\u0173 fonduose sukauptas l\u0117\u0161as gyventojai turi sumok\u0117ti 15 proc. pajam\u0173 mokest\u012f.<\/p>\n

Pasak Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos prezidento Art\u016bro Bak\u0161insko, mokes\u010di\u0173 i\u0161imtys Lietuvoje taikomos tik dviem atvejais \u2013 <\/strong>kai sukauptos l\u0117\u0161os atsiimamos likus 5 metams iki pensijos arba kai l\u0117\u0161as atsiima asmuo iki 26 met\u0173, kai kaup\u0117 ne trumpiau nei 10 met\u0173. Taip skatinama sukauptas l\u0117\u0161as naudoti pragyvenimui senatv\u0117je arba apmok\u0117ti vaik\u0173 studijas ar savaranki\u0161ko gyvenimo prad\u017ei\u0105. Kaupiant III pakopos pensij\u0173 fonduose ne trumpiau nei 5 metus, i\u0161moka taip pat neapmokestinama.<\/p>\n

\u201eNaujasis Seimas si\u016blo skatinim\u0105 pensij\u0173 kaupimui ir vaikams panaikinti l\u0117\u0161as kaupiant tik per gyvyb\u0117s draudim\u0105. Tre\u010diosios pakopos pensij\u0173 fond\u0173 \u012fmokoms galimyb\u0117 susigr\u0105\u017einti dal\u012f sumok\u0117to gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio toliau galiot\u0173\u201c, \u2013\u00a0 <\/strong>si\u016blomas naujoves \u012fvardija A. Bak\u0161inskas.<\/p>\n

A\u0161tuoniskart daugiau kaupian\u010di\u0173j\u0173, ta\u010diau naikina<\/strong><\/p>\n

\u201eSi\u016blymas naikinti skatinim\u0105 tik gyvyb\u0117s draudimui n\u0117ra logi\u0161kas, nes gyvyb\u0117s draudime savo atei\u010diai kaupia a\u0161tuonis kartus daugiau \u017emoni\u0173 nei tre\u010diosios pakopos pensij\u0173 fonduose\u201c, \u2013 <\/strong>sako M. Dubnikovas.<\/p>\n

Taip yra tod\u0117l, kad Lietuvoje gyvyb\u0117s draudimas teis\u0117s aktuose yra reglamentuotas kaip lygiavert\u0117 savaranki\u0161ko kaupimo pensij\u0173 sistemos dalis. Kitaip sakant \u2013 <\/strong>gyventojai gali rinktis, ar kaupti naudojantis gyvyb\u0117s draudimo, ar III pakopos pensij\u0173 fond\u0173, ar abiem paslaugomis. Tokia nuostata \u012ftvirtinta Vyriausyb\u0117s patvirtintoje Pensij\u0173 sistemos reformos koncepcijoje ir galioja iki \u0161iol. \u0160i koncepcija taip pat numato ir b\u016btinyb\u0119 taikyti vienodas apmokestinimo s\u0105lygas abiem \u0161ioms paslaugoms.<\/p>\n

\u201eGalimyb\u0117 rinktis, kur kaupti l\u0117\u0161as senatvei, yra naudinga gyventojams, nes sukuriama didesn\u0117 konkurencija. Kei\u010diant \u012fstatymo nuostatas tik vienai sistemos daliai, bus sugriauta iki \u0161iol veikusi savaranki\u0161ko kaupimo sistema ir suteiktas prioritetas tik vienam b\u016bdui \u2013 <\/strong>tai yra pensij\u0173 fondams\u201c, \u2013 <\/strong>sako M. Dubnikovas. Pasak eksperto, savanori\u0161kas kaupimas pensijai, jei bus skatinamas tik per tre\u010diosios pakopos pensij\u0173 fondus, prakti\u0161kai i\u0161nyks. D\u0117l to galiausiai Lietuvos gyventojai taip ir nesukaups savo oriai pensijai.<\/p>\n

Estijos sistema gal\u0117t\u0173 veikti ir Lietuvoje <\/strong><\/p>\n

Pasak A. Bak\u0161insko, racionalu b\u016bt\u0173 pasiremti esti\u0161kuoju modeliu ir \u012fvesti lubas abiem savaranki\u0161ko kaupimo paslaugoms \u2013<\/strong> tiek gyvyb\u0117s draudimo, tiek tre\u010diosios pakopos pensij\u0173 fond\u0173 \u012fmokoms.<\/p>\n

\u201eTokiu atveju b\u016bt\u0173 apribota galimyb\u0117 gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio skatinimu pasinaudoti tiems, kurie tiek gyvyb\u0117s draudime, tiek pensij\u0173 fonduose kaupia didel\u0117mis sumomis, o mokestinis skatinimas galiot\u0173 tik ma\u017eas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, nes b\u016btent toks ir buvo naujosios vald\u017eios nuog\u0105stavimas \u2013<\/strong> kad mokes\u010dio i\u0161imtimi naudojasi turtingieji\u201c, \u2013<\/strong> sako Gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos prezidentas.<\/p>\n

Remiantis Estijos patirtimi, kur taikomas 6000 eur\u0173 metinis limitas \u012fmokoms, asociacija si\u016blo Lietuvoje taikyti 5000 eur\u0173 \u012fmok\u0173 limit\u0105, nuo kurio b\u016bt\u0173 galima susigr\u0105\u017einti 15 proc. gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio. Tai rei\u0161kia, kad maksimali suma, kuri\u0105 b\u016bt\u0173 galima susigr\u0105\u017einti, sudaryt\u0173 750 eur\u0173 sum\u0105 per metus.<\/p>\n

Pasak gyvyb\u0117s draudimo bendrovi\u0173, lubos gal\u0117t\u0173 \u012fsigalioti jau nuo 2017 m. sausio 1 dienos ir galiot\u0173 naujoms bei prat\u0119siamoms sutartims.<\/p>\n

\u201eTai b\u016bt\u0173 racionalus sprendimas, leid\u017eiantis panaudoti kitose \u0161alyse i\u0161bandyt\u0105 ger\u0105j\u0105 praktik\u0105. Jei b\u016bt\u0173 panaikintas mokestinis skatinimas tik gyvyb\u0117s draudimui, bet paliktas pensij\u0173 fondams \u2013<\/strong> tai akivaizd\u017eiai trumparegi\u0161kas sprendimas. \u017dmon\u0117s moka skai\u010diuoti, labai greitai i\u0161augt\u0173 susigr\u0105\u017einam\u0173 \u012fmok\u0173 \u012f pensij\u0173 fondus dalis ir po keleri\u0173 met\u0173 v\u0117l tekt\u0173 keisti \u012fstatymus. Tuo tarpu skatinimas turtingiesiems ir toliau galiot\u0173, nes lub\u0173 neb\u016bt\u0173\u201c, \u2013 <\/strong>sako A. Bak\u0161inskas.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Po dvide\u0161imties ar trisde\u0161imties met\u0173 i\u0161\u0117jimas \u012f pensij\u0105 Lietuvoje ir Estijoje gali skirtis kaip diena ir naktis, pastebi finans\u0173 ekspertai. Estija savo gyventojus skatina taupymui skirti iki 500 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f arba 6000 eur\u0173 per metus \u2013 tokio dyd\u017eio lubas yra numat\u0119 \u0161ios \u0161alies \u012fstatym\u0173 leid\u0117jai, nuo kuri\u0173 gyventojams suteikiama galimyb\u0117 susigr\u0105\u017einti dal\u012f sumok\u0117to pajam\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":16177,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-16176","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16176","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16176"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16176\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16177"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16176"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16176"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16176"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}