{"id":16229,"date":"2017-05-11T09:55:24","date_gmt":"2017-05-11T07:55:24","guid":{"rendered":"https:\/\/gda.lt\/?p=16229"},"modified":"2017-05-11T09:55:24","modified_gmt":"2017-05-11T07:55:24","slug":"ko-lietuviai-gali-pasimokyti-britu-pensininku","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/gda.lt\/en\/ko-lietuviai-gali-pasimokyti-britu-pensininku\/","title":{"rendered":"Ko lietuviai gali pasimokyti i\u0161 brit\u0173 pensinink\u0173"},"content":{"rendered":"

\u201eBrit\u0173 pensininkai i\u0161 valstyb\u0117s gauna didesnes pensijas, nei lietuviai i\u0161 \u201eSodros\u201c, bet ir ten pensijos \u2013 ne stebuklai\u201c, – sako Londono Sityje dirbantis lietuvis \u2013 asmenini\u0173 finans\u0173 ekspertas Marius Raugalas. Pasak jo, jei pasikliaut\u0173 vien valstyb\u0117s dosnumu, brit\u0173 pensininkai irgi skurst\u0173, ta\u010diau tai jau praeitas etapas \u2013 dabar dauguma brit\u0173 jau moka susitvarkyti gyvenim\u0105 taip, kad senatv\u0117je netekt\u0173 vargti. <\/strong><\/p>\n

Apie tai, kaip senatvei ruo\u0161iasi britai ir ko lietuviai gal\u0117t\u0173 i\u0161 j\u0173 pasimokyti, pasakoja septynerius metus Londone gyvenantis ir \u0161iuo metu Londono Si\u010dio lietuvi\u0173 klubui vadovaujantis M. Raugalas.<\/em><\/p>\n

– Ne paslaptis, kad retas pensininkas Lietuvoje gali d\u017eiaugtis oria senatve \u2013 nuolat kalbama apie tai, kad pensijos yra per ma\u017eos, tod\u0117l m\u016bs\u0173 senjorai, bandydami sudurti gal\u0105 su galu, priversti tapti tikrais i\u0161gyvenimo virtuozais. Na, o kaip ver\u010diasi brit\u0173 pensininkai \u2013 ar j\u0173 senatv\u0117 \u0161viesesn\u0117?<\/strong><\/p>\n

– Anglija didel\u0117 \u0161alis, tod\u0117l ir \u017emoni\u0173 \u010dia yra visoki\u0173. \u010cia irgi tikrai yra skurstan\u010di\u0173 senjor\u0173 \u2013 tokias istorijas kartais apra\u0161o \u017einiasklaida. Kita vertus, yra nema\u017eai ir toki\u0173, kurie vis\u0105 gyvenim\u0105 kaup\u0117, nuosekliai investavo ir sulauk\u0119 senatv\u0117s jau b\u016bna u\u017egyven\u0119 nemenk\u0105 turt\u0105. Tokie \u017emon\u0117s senatv\u0117je i\u0161 ties\u0173 gali d\u017eiaugtis ner\u016bpestingu gyvenimu.<\/p>\n

Na, o jei kalb\u0117ti apskritai, vidutinis brit\u0173 pensininkas gyvena geriau nei tipi\u0161kas pensininkas Lietuvoje \u2013 tai tikrai yra matyti. Ir tai suprantama: m\u016bs\u0173 istorin\u0117s aplinkyb\u0117s yra visi\u0161kai kitokios. Lietuva dar tik \u017eengia vakarieti\u0161kos gerov\u0117s link, o tas kelias yra ilgas ir sunkus \u2013 tad reikia laiko. Turi keistis ir \u017emoni\u0173 suvokimas bei atsakomyb\u0117 d\u0117l savo ateities.<\/p>\n

– Vidutin\u0117 senatv\u0117s pensija Lietuvoje turint 30 met\u0173 b\u016btin\u0105j\u012f sta\u017e\u0105 siekia apie 266 eurus. \u012edomu, kokias pensijas gauna brit\u0173 pensininkai?<\/strong><\/p>\n

– Maksimali bazin\u0117 valstyb\u0117s mokama senatv\u0117s pensija turint 30 met\u0173 b\u016btin\u0105j\u012f darbo sta\u017e\u0105 siekia 122 svarus per savait\u0119 (arba 159 svarus pasiekusiems pensin\u012f am\u017ei\u0173 2016 m. baland\u012f ar v\u0117liau, ir turintiems 35 met\u0173 darbo sta\u017e\u0105). Priklausomai nuo sta\u017eo ir sumok\u0117t\u0173 socialinio draudimo \u012fmok\u0173 galima gauti ir papildom\u0105 pensij\u0105, kuri gali prid\u0117ti prie pensijos dar apie 20-30 svar\u0173 per savait\u0119. Taigi visa valstybin\u0117 senatv\u0117s pensija gali siekti ma\u017edaug 700 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f. Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je tai n\u0117ra didel\u0117 suma \u2013 neturint nuosavo b\u016bsto u\u017e tiek vargiai b\u016bt\u0173 galima pragyventi.<\/p>\n

Nat\u016bralu, kad jauni \u017emon\u0117s pirmiausia stengiasi apsir\u016bpinti b\u016bstu, susikurti materialin\u0119 gerov\u0119, o tik po to pradeda labiau galvoti apie tai, kaip ir i\u0161 ko gyvens senatv\u0117je. Da\u017enas jaunas \u017emogus galvoja, kad iki pensijos jam dar toli, tod\u0117l dar sp\u0117s ja pasir\u016bpinti \u2013 man regis, tai yra b\u016bdinga visiems \u017emon\u0117ms, tiek britams, tiek lietuviams.<\/p>\n

Tod\u0117l \u010dia labai svarbus valstyb\u0117s vaidmuo. Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s politikai, suvokdami \u0161i\u0105 problem\u0105 ir galim\u0105 socialin\u0119 na\u0161t\u0105, kuri valstybei gali tekti ateityje \u2013 kad \u017emon\u0117s i\u0161 prigimties n\u0117ra link\u0119 patys ka\u017ek\u0105 daryti ir galvoti, kaip jie gyvens po 30-40 met\u0173, pri\u0117m\u0117 vis\u0105 kompleks\u0105 teis\u0117s akt\u0173, skatinan\u010di\u0173 papildom\u0105 kaupim\u0105 senatvei.<\/p>\n

– Apie tai, kaip reik\u0117t\u0173 skatinti \u017emones taupyti senatvei, pastaruoju metu aktyviai diskutuojama ir Lietuvoje. Gal gal\u0117tum\u0117te pateikti kelet\u0105 pavyzd\u017ei\u0173, kokius skatinimo modelius taiko brit\u0173 vald\u017eia?<\/strong><\/p>\n

– Dabar papildom\u0105 pensij\u0105 Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je galima kaupti bent keliais b\u016bdais: tiek individualiai, tiek per tarpininkus, tiek dalyvaujant vadinamojoje profesini\u0173 pensij\u0173 sistemoje, t.y. prie savo darbuotoj\u0173 b\u016bsim\u0173 pensij\u0173 prisidedant ir darbdaviams. Daugeliu atveju valstyb\u0117 skatina tok\u012f kaupim\u0105 taikydama \u012fvairias mokes\u010di\u0173 lengvatas. Pavyzd\u017eiui, jei \u017emogus savo pensijai skiria 40 svar\u0173, o darbdavys savo ruo\u017etu \u2013 dar 30 svar\u0173 per m\u0117nes\u012f, tai valstyb\u0117 prideda dar bent 10 svar\u0173 (ar daugiau, priklausomai nuo pasiektos pajam\u0173 mokes\u010dio kartel\u0117s). Taip bendroje sumoje jau po 80 svar\u0173 kas m\u0117nes\u012f keliauja \u012f jo b\u016bsimos pensijos fond\u0105. Tai yra mokestin\u0117 lengvata, kai i\u0161 esm\u0117s tie pinigai pervedami \u012f pensijos s\u0105skait\u0105 prie\u0161 nuskai\u010diuojant mokes\u010dius ir tokiu b\u016bdu valstyb\u0117 prideda papildom\u0105 \u012fna\u0161\u0105. \u0160is pavyzdys galioja, jeigu darbuotojas moka 20 proc. dyd\u017eio pajam\u0173 mokest\u012f, tuo tarpu jei darbuotojo mokamas pajam\u0173 mokestis siekt\u0173 40 proc., tai valstyb\u0117s mokestin\u0117 parama pensijai kaupti jau b\u016bt\u0173 ne 10, o 20 svar\u0173.<\/p>\n

Net ir per televizij\u0105 gali pamatyti socialin\u0119 reklam\u0105, kuria valstyb\u0117 skatina kaupti senatvei, naudotis taikomomis pensij\u0173 kaupimo galimyb\u0117mis. Reklama skatina \u017emones susim\u0105styti, ar jie tikrai daro visk\u0105, kad pasir\u016bpint\u0173 savo oria senatve. Na, o verslas tai aktyviai naudoja darbuotojams motyvuoti: tiek \u012fvairius papildomo kaupimo pensijai modelius, tiek ir kitus finansinio saugumo instrumentus (pvz., mok\u0117dami u\u017e savo darbuotojus visas arba dal\u012f j\u0173 gyvyb\u0117s draudimo \u012fmok\u0173).<\/p>\n

Brit\u0173 vald\u017eia supranta, kad galima ir nieko nedaryti, bet tada \u017emon\u0117s tikrai nesukaups savo senatvei pakankamai ir sulauk\u0119 pensijos papras\u010diausiai skurs.<\/p>\n

– Ar patys britai noriai naudojasi \u0161iomis galimyb\u0117mis? <\/strong><\/p>\n

– \u017dinoma, yra visoki\u0173 \u017emoni\u0173, bet bendras s\u0105moningumo, atsakomyb\u0117s u\u017e savo ateit\u012f jausmas Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je yra didesnis. Pats gyvendamas Londone a\u0161 matau, kad tai yra \u012fgyjama i\u0161 kartos \u012f kart\u0105 \u2013 da\u017eniausiai t\u0117vai yra tie \u017emon\u0117s, kurie pirmiausia \u012fskiepija finansin\u0117s atsakomyb\u0117s jausm\u0105 savo vaikams.<\/p>\n

\u0160tai vienas konkretus pavyzdys, kuris mane iki \u0161iol stebina. Turiu draug\u0105 angl\u0105, prie\u0161 septynerius metus mes su juo kartu prad\u0117jome dirbti viename darbe. Prisipa\u017einsiu, kad buvau i\u0161tiktas \u0161oko, kai jis man pasak\u0117, kad vos gav\u0119s savo pirm\u0105 alg\u0105 i\u0161kart atsid\u0117jo 20 procent\u0173 b\u016bsimai pensijai. Atmenu, kad anuomet, dar tik ap\u0161ylant kojas Londono Sityje, man tai atrod\u0117 labai keista: juk buvome k\u0105 tik po studij\u0173, kai atrod\u0117, kad pagaliau gali pagyventi sau ir papras\u010diausiai pasid\u017eiaugti gyvenimu. A\u0161 to nesupratau, man atrod\u0117, kad ta pensija dar labai toli ir \u010dia kone pinig\u0173 metimas \u201e\u012f bal\u0105\u201c. Tuo tarpu mano draugas anglas paai\u0161kino, kad j\u012f taip aukl\u0117jo t\u0117vai \u2013 jie \u012fskiepijo atsakomyb\u0117s jausm\u0105 u\u017e savo ateit\u012f, kad reikia prad\u0117ti taupyti atei\u010diai kuo anks\u010diau, nes prie\u0161ingu atveju pinigus tiesiog i\u0161\u0161vaistysi ir to net nepajusi. Ilgainiui gyvendamas Londone a\u0161 ir pats supratau, kad jis buvo teisus \u2013 tai tam tikra prasme pad\u0117jo keistis ir mano po\u017ei\u016briui.<\/p>\n

– Koki\u0173 dar b\u016bd\u0173 randa britai savo finansinei pad\u0117\u010diai senatv\u0117je pasigerinti?<\/strong><\/p>\n

– Pasteb\u0117jau, kad britai, skirtingai nei \u017emon\u0117s Lietuvoje, taip neprisiri\u0161a prie savo b\u016bsto: kol yra jauni ir u\u017edirba daugiau, jie investuoja \u012f erdvesn\u012f b\u016bst\u0105 arba esant\u012f ar\u010diau centro (jei tik yra tokia galimyb\u0117), o sulauk\u0119 pensinio am\u017eiaus j\u012f parduoda ir \u012fsigyja paprastesn\u012f b\u016bst\u0105. Taip gaunama atliekam\u0173 l\u0117\u0161\u0173, kurias galima skirti pragyvenimui, kelion\u0117ms ir pan.<\/p>\n

Gana populiaru tarp brit\u0173 pensinink\u0173 yra parduoti b\u016bst\u0105 Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je ir i\u0161sikelti gyventi kur nors \u012f Pietus, kur nekilnojamasis turtas gerokai pigesnis \u2013 pvz., \u012f Ispanij\u0105 ar Italij\u0105. Teko gird\u0117ti pasakojant, kad dviej\u0173 kambari\u0173 but\u0105 Londone (net ne centre, o kiek tol\u0117liau \u2013 3-4 zonoje) pardav\u0119 britai \u012fsigyja vis\u0105 vil\u0105 Ispanijoje. Pana\u0161iai m\u0105sto ir nema\u017eai lietuvi\u0173, dabar dirban\u010di\u0173 ir gyvenan\u010di\u0173 Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je: galvoja, kad a\u0161 dabar \u010dia pagyvensiu, u\u017esidirbsiu neblog\u0105 pensij\u0105, o sulauk\u0119s senatv\u0117s \u012fsigysiu kok\u012f sodo namel\u012f Lietuvoje ir gr\u012f\u017e\u0119s \u010dia ramiai sau gyvensiu.<\/p>\n

Nekilnojamasis turtas Londone i\u0161 ties\u0173 brangus: \u017einau, kad jei pirk\u010diau \u010dia b\u016bst\u0105, tur\u0117\u010diau skolintis i\u0161 banko ma\u017eiausiai pus\u0119 milijono svar\u0173, o taip pat reik\u0117t\u0173 i\u0161 karto \u012fne\u0161ti ne ma\u017eiau kaip 5-10 proc. dyd\u017eio pradin\u012f \u012fna\u0161\u0105.<\/p>\n

Ta\u010diau nekilnojamasis turtas yra tik viena i\u0161 galimybi\u0173, padedanti sugeneruoti papildomas pajamas senatv\u0117je. Finansini\u0173 instrument\u0173 taupyti atei\u010diai yra daug ir \u012fvairi\u0173, ypa\u010d Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je. Be to, pasikliauti tik vienu pajam\u0173 \u0161altiniu senatv\u0117je n\u0117ra saugu.<\/p>\n

Tyrimai rodo, kad senatvei papildomai kaupia ma\u017edaug du tre\u010ddaliai brit\u0173. Beje, brit\u0173 nuomone, senatvei b\u016btina atsid\u0117ti bent 12 proc. savo pajam\u0173 \u2013 tai vertinama kaip minimali kaupimo atei\u010diai riba. \u201eScottish Widows Retirement Report 2016\u201d duomenimis, savo senatvei pakankamai atsideda 53 proc. 30-50 met\u0173 am\u017eiaus brit\u0173, o tarp \u012fkopusi\u0173 \u012f \u0161e\u0161t\u0105 de\u0161imt\u012f \u0161is rodiklis siekia 64 proc. Tuo tarpu likusieji taupo dar nepakankamai \u2013 taigi ir britams dar yra kur tobul\u0117ti.<\/p>\n

– Lietuvoje jau tapo \u012fprasta gyventi nuo reformos iki reformos: kaupim\u0105 senatvei skatinantys \u012fstatymai yra nuolat kei\u010diami. Stabilumo nebuvimas skatina \u017emoni\u0173 nepasitik\u0117jim\u0105 \u2013 jie ne\u017eino, kaip elgtis, nes bet kuri\u0105 dien\u0105 gali sulaukti naujos \u201edovan\u0117l\u0117s\u201c i\u0161 vald\u017eios. K\u0105 j\u016bs patartum\u0117te tokioje situacijoje? <\/strong><\/p>\n

– <\/strong>Didelio politinio stabilumo n\u0117ra ir Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je, \u012fstatymai \u010dia kei\u010diami gana da\u017enai, bet pamatiniai principai nesikei\u010dia. Valstyb\u0117 nuolat ie\u0161ko b\u016bd\u0173, kaip tobulinti sistem\u0105, kad ji labiau skatint\u0173 \u017emones taupyti atei\u010diai, didinamos ir darbdavi\u0173 \u012fmokos \u012f darbuotoj\u0173 pensij\u0173 fondus.<\/p>\n

Lietuvos \u017emon\u0117ms a\u0161 patar\u010diau susikurti savo finansin\u0117s gerov\u0117s pamatus ir gyventi taip, kad gal\u0117tum jaustis saugus nepriklausomai nuo to, kokia politin\u0117 j\u0117ga ateis \u012f vald\u017ei\u0105 ir kokia nauja reforma bus \u012fgyvendinta.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u201eBrit\u0173 pensininkai i\u0161 valstyb\u0117s gauna didesnes pensijas, nei lietuviai i\u0161 \u201eSodros\u201c, bet ir ten pensijos \u2013 ne stebuklai\u201c, – sako Londono Sityje dirbantis lietuvis \u2013 asmenini\u0173 finans\u0173 ekspertas Marius Raugalas. Pasak jo, jei pasikliaut\u0173 vien valstyb\u0117s dosnumu, brit\u0173 pensininkai irgi skurst\u0173, ta\u010diau tai jau praeitas etapas \u2013 dabar dauguma brit\u0173 jau moka susitvarkyti gyvenim\u0105 taip, […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":16230,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-16229","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16229","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16229"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16229\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16230"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16229"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16229"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16229"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}