{"id":16233,"date":"2017-06-01T13:59:56","date_gmt":"2017-06-01T11:59:56","guid":{"rendered":"https:\/\/gda.lt\/?p=16233"},"modified":"2017-06-01T13:59:56","modified_gmt":"2017-06-01T11:59:56","slug":"senjoras-danijos-ka-daryti-kad-senatveje-netektu-skursti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/gda.lt\/en\/senjoras-danijos-ka-daryti-kad-senatveje-netektu-skursti\/","title":{"rendered":"Senjoras i\u0161 Danijos: k\u0105 daryti, kad senatv\u0117je netekt\u0173 skursti"},"content":{"rendered":"<p><strong>Lietuvoje skursta arti tre\u010ddalio vis\u0173 pensinink\u0173, Europos S\u0105jungos mastu \u2013 13,5 proc. Nepaisant to, \u00a0dvi \u012fkvepian\u010dios senjor\u0173 Lietuvoje ir Danijoje istorijos patvirtina: ir sulaukus pensinio am\u017eiaus galima gyventi or\u0173 ir laiming\u0105 gyvenim\u0105.<\/strong><\/p>\n<p>Naujausiais duomenimis, vidutin\u0117 \u201eSodros\u201c pensija Lietuvoje siekia 273,9 euro.<\/p>\n<p>Tuo tarpu \u201eEurostatas\u201c prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 paskelb\u0117, kokios yra vidutin\u0117s pensijos Europos S\u0105jungoje: pasirodo, jos svyruoja nuo 250 iki 1500 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f. Pavyzd\u017eiui, vidutin\u0117 pensija Slovakijoje yra 408 eurai, Lenkijoje \u2013 504 eurai, Portugalijoje \u2013 833 eurai, o Ispanijoje \u2013 1020 eur\u0173.<\/p>\n<p>Lietuvos senjor\u0173 pensijos yra vienos ma\u017eesni\u0173, o skurdo lygis \u2013 vienas did\u017eiausi\u0173 ES.<\/p>\n<p><strong>Danijoje gyvenantis senjoras: senatvei taupiau nuo 25 met\u0173 <\/strong><\/p>\n<p>Kad net ir turtingiausios valstyb\u0117s n\u0117ra paj\u0117gios mok\u0117ti savo pilie\u010diams ori\u0105 senatv\u0119 u\u017etikrinan\u010di\u0173 pensij\u0173, jei n\u0117ra kaupiama papildomai, patvirtina tiek statistika, tiek realios \u017emoni\u0173 istorijos.<\/p>\n<p>Danijoje gyvenantis senjoras \u2013 72 met\u0173 Ov\u0117 Hanelis i\u0161 Kopenhagos \u2013 teigia, kad jei jis neb\u016bt\u0173 kaup\u0119s senatvei papildomai, jo pajamos i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105 b\u016bt\u0173 ma\u017edaug dukart ma\u017eesn\u0117s, nei jis gauna \u0161iandien.<\/p>\n<p>Pasak jo, svarbu yra pasitik\u0117ti kaupimo paslaugomis ir prad\u0117ti taupyti atei\u010diai kuo anks\u010diau \u2013 dar b\u016bnant 20-30 met\u0173. \u201eTik taip galima u\u017esitikrinti pakankam\u0105 pensij\u0105 ir ger\u0105 bei laiming\u0105 gyvenim\u0105 senatv\u0117je\u201c, &#8211; tvirtina senjoras i\u0161 Danijos.<\/p>\n<p>Prie\u0161 de\u0161imt\u012f met\u0173 \u012f pensij\u0105 i\u0161\u0117j\u0119s senjoras prisipa\u017e\u012fsta: \u0161iandien jis yra laimingas ir be galo m\u0117gaujasi savo gyvenimu senatv\u0117je, ta\u010diau tam susikurti prireik\u0117 ne vieno de\u0161imtme\u010dio.<\/p>\n<p>O.Hanelis trumpai papasakojo savo istorij\u0105: kaip jis baig\u0117 mokslus Vokietijoje \u2013 \u012fgijo pramon\u0117s vadybininko profesij\u0105, kad kur\u012f laik\u0105 dirbo elektros \u012frangos traukiniams ir autobusams pardavimo bei gamybos srityje ir kaip likimas vien\u0105 dien\u0105 j\u012f atved\u0117 \u012f vien\u0105 did\u017ei\u0173j\u0173 Danijos bank\u0173. Vyro karjera banke susiklost\u0117 labai s\u0117kmingai: jis pakilo karjeros laiptais iki tarptautini\u0173 pardavim\u0173 skatinimo vadovo ir i\u0161dirbo banke beveik keturiasde\u0161imt met\u0173.<\/p>\n<p>\u201eKaupti senatvei papildomai a\u0161 prad\u0117jau dar b\u016bdamas 25 met\u0173 ir niekada d\u0117l to nesigail\u0117jau\u201c, &#8211; pasakojo ponas Ov\u0117 i\u0161 Kopenhagos.<\/p>\n<p>Ma\u017edaug keturis de\u0161imtme\u010dius jis kaup\u0117 vadinam\u0105j\u0105 darbdavio pensij\u0105, kai dal\u012f savo pajam\u0173 \u012f fond\u0105 perveda darbuotojas ir savo dal\u012f dar prideda darbdavys. Kaupim\u0105 senatvei Danijoje skatina ir valstyb\u0117, taikydama ma\u017eesnius mokes\u010dius pervedimams \u012f priva\u010dius pensij\u0173 fondus.<\/p>\n<p>\u201ePer pirmus dvide\u0161imt darbo banke met\u0173 a\u0161 skirdavau pensijai 6 proc. savo algos, o mano darbdavys prid\u0117davo dar 6 proc. Kitus dvide\u0161imt met\u0173 a\u0161 skirdavau irgi po 6 proc., o darbdavys prid\u0117davo 12 proc. Tai man pad\u0117jo u\u017etikrinti orias pajamas pensiniame am\u017eiuje ir susikurti tok\u012f gyvenim\u0105, kad i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105 man nereik\u0117t\u0173 d\u0117l nieko r\u016bpintis. A\u0161 galiu keliauti ir m\u0117gautis gyvenimu kartu su savo nuostabia lietuvaite \u017emona ir draugais\u201c, &#8211; d\u017eiaugiasi O. Hanelis.<\/p>\n<p><strong>Senjor\u0117 Zita: taupiau, kad i\u0161\u0117jusi \u012f pensij\u0105 gal\u0117\u010diau keliauti <\/strong><\/p>\n<p>Kaip sako Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos (LGD\u012eA) prezidentas Art\u016bras Bak\u0161inskas, n\u0117 vienoje ES \u0161alyje valstyb\u0117s mokamos pensijos n\u0117ra pakankamos, kad u\u017etikrint\u0173 or\u0173 gyvenim\u0105 senatv\u0117je, ta\u010diau \u0161\u012f stygi\u0173 padeda kompensuoti papildomas kaupimas senatvei.<\/p>\n<p>Pasak jo, ilgamet\u0117s kaupimo tradicijos bei nuoseklus valstyb\u0117s skatinimas pensijai prad\u0117ti taupyti dar jaunyst\u0117je yra viena pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l daugelyje ES \u0161ali\u0173 pensinink\u0173 pajamos yra gerokai didesn\u0117s, nei Lietuvoje.<\/p>\n<p>\u201eII pakopos pensij\u0173 sistema, pervedant \u012f priva\u010dius fondus dal\u012f \u201eSodros\u201c \u012fmok\u0173, skai\u010diuoja dar tik trylika gyvavimo met\u0173. Papildomas savanori\u0161kas kaupimas senatvei per gyvyb\u0117s draudim\u0105 ir III pakopos fondus atsirado taip pat ma\u017eiau nei prie\u0161 du de\u0161imtme\u010dius. Tad dauguma dabartini\u0173 Lietuvos pensinink\u0173 arba dar nesp\u0117jo sukaupti pakankamai, arba apskritai nekaup\u0117\u201c, &#8211; pa\u017eymi A. Bak\u0161inskas.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto jis neabejoja, kad vakarieti\u0161kos taupymo atei\u010diai tendencijos bei \u012fprotis savo senatvei ruo\u0161tis i\u0161 anksto pama\u017eu ateis ir \u012f Lietuv\u0105.<\/p>\n<p>Toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 jau atsiranda ir tarp dabartini\u0173 Lietuvos senjor\u0173.<\/p>\n<p>\u0160tai 74-eri\u0173 vilniet\u0117 Zita \u017debrauskien\u0117 jau \u0161iandien griauna visus nusistov\u0117jusius mitus apie pensinink\u0173 gyvenim\u0105. \u201e\u0160\u012f pusmet\u012f planuoju tris keliones \u012f u\u017esien\u012f: liep\u0105 \u2013 \u012f Norvegij\u0105, rugs\u0117j\u012f \u2013 \u012f Islandij\u0105, o spal\u012f \u2013 \u012f Portugalij\u0105. Be sustojimo kasmet kur nors keliauju\u201c, &#8211; pasakoja pa\u0161nekov\u0117, kuri b\u016bdama senjor\u0117 po pasaul\u012f keliauja turb\u016bt aktyviau, nei daugelis u\u017e j\u0105 gerokai jaunesni\u0173 lietuvi\u0173.<\/p>\n<p>Vilniet\u0117 Zita yra socialini\u0173 moksl\u0173 daktar\u0117, buvusi ilgamet\u0117 pedagog\u0117 bei \u0161varumo centr\u0173 vadov\u0117. Aktyvi\u0105 veikl\u0105 m\u0117gstanti moteris jau seniai gal\u0117jo m\u0117gautis u\u017etarnautu poilsiu, ta\u010diau nor\u0117jo dirbti kuo ilgiau, tad \u012f pensij\u0105 i\u0161\u0117jo tik 71-eri\u0173. Bet ir \u0161iandien Z. \u017debrauskienei nuobod\u017eiauti n\u0117ra kada \u2013 sulaukusi pensijos ji pasin\u0117r\u0117 \u012f visuomenin\u0119 veikl\u0105 ir tapo Medardo \u010coboto Tre\u010diojo am\u017eiaus universiteto, kuriame mokosi, dalinasi patirtimi ir leid\u017eia laisvalaik\u012f vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s, rektore.<\/p>\n<p>\u201eDid\u017eiausias mano noras i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105 buvo pamatyti kuo daugiau pasaulio. Tod\u0117l dar dirbdama, likus de\u0161imtme\u010diui iki pensijos, prad\u0117jau tam kryptingai taupyti \u2013 b\u016bsimoms savo kelion\u0117ms\u201c, &#8211; pasakoja pa\u0161nekov\u0117. Specialiai \u0161iam tikslui geros bi\u010diul\u0117s patarta ji sudar\u0117 kaupiamojo gyvyb\u0117s draudimo sutart\u012f ir prad\u0117jo nuosekliai taupyti.<\/p>\n<p>\u201eSukaupiau nema\u017eai \u2013 36 t\u016bkstan\u010dius lit\u0173. Dabar tai b\u016bt\u0173 10,5 t\u016bkst. eur\u0173. Ir skyriau \u0161iuos pinigus savo kelion\u0117ms\u201c, &#8211; savo istorija dalijosi Z. \u017debrauskien\u0117.<\/p>\n<p>Tiesa, moteris sutinka, kad sukaupta suma gal\u0117jo b\u016bti kur kas didesn\u0117, jei ji b\u016bt\u0173 taupiusi ilgesn\u012f laik\u0105. Kita vertus, jei neb\u016bt\u0173 taupiusi visai, sukauptas l\u0117\u0161as ji veikiausiai b\u016bt\u0173 tiesiog i\u0161leidusi nereik\u0161mingiems dalykams.<\/p>\n<p><strong>Mato \u0161viesi\u0105 Lietuvos ateit\u012f<\/strong><\/p>\n<p>LGD\u012eA prezidentas A. Bak\u0161inskas neabejoja, kad pra\u0117jus dar keliems de\u0161imtme\u010diams Lietuvoje tur\u0117sime daug geresn\u0119 situacij\u0105 \u2013 senatvei kaupian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 daug\u0117s, tod\u0117l atitinkamai augs ir senjor\u0173 pajamos, daug\u0117s ir pensij\u0173 anuitetui per II pensij\u0173 sistemos pakop\u0105 sukaupusi\u0173 \u017emoni\u0173.<\/p>\n<p>Pasak A. Bak\u0161insko, jei norime, kad atsakingai savo ateitimi besir\u016bpinan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 Lietuvoje daug\u0117t\u0173, b\u016btina ir toliau didinti finansin\u012f ra\u0161tingum\u0105 bei kryptingai skatinti \u012fvairiapus\u012f kaupim\u0105 senatvei.<\/p>\n<p>\u201eMetas suprasti, kad vien \u201eSodros\u201c pensija negali u\u017etikrinti orios senatv\u0117s \u2013 tai bus tik minimali b\u016btin\u0173 pajam\u0173 dalis, o visa kita turime susikurti patys. Turime r\u016bpintis, kad b\u016bsim\u0105 pensij\u0105 sudaryt\u0173 pajamos i\u0161 \u012fvairi\u0173 \u0161altini\u0173: i\u0161 \u201eSodros\u201c, II pensij\u0173 pakopos bei papildomo kaupimo per III pakop\u0105, kuriai priskiriamas ir gyvyb\u0117s draudimas\u201c, &#8211;\u00a0 pabr\u0117\u017e\u0117 A. Bak\u0161inskas.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lietuvoje skursta arti tre\u010ddalio vis\u0173 pensinink\u0173, Europos S\u0105jungos mastu \u2013 13,5 proc. Nepaisant to, \u00a0dvi \u012fkvepian\u010dios senjor\u0173 Lietuvoje ir Danijoje istorijos patvirtina: ir sulaukus pensinio am\u017eiaus galima gyventi or\u0173 ir laiming\u0105 gyvenim\u0105. Naujausiais duomenimis, vidutin\u0117 \u201eSodros\u201c pensija Lietuvoje siekia 273,9 euro. Tuo tarpu \u201eEurostatas\u201c prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 paskelb\u0117, kokios yra vidutin\u0117s pensijos Europos S\u0105jungoje: pasirodo, [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":16234,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-16233","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16233","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16233"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16233\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16234"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16233"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16233"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16233"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}