{"id":16392,"date":"2017-11-29T14:20:24","date_gmt":"2017-11-29T12:20:24","guid":{"rendered":"https:\/\/gda.lt\/?p=16392"},"modified":"2017-11-29T14:20:24","modified_gmt":"2017-11-29T12:20:24","slug":"lietuviu-sukaupta-suma-arteja-prie-milijardo-euru-bet-augti-dar-yra-kur","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/gda.lt\/en\/lietuviu-sukaupta-suma-arteja-prie-milijardo-euru-bet-augti-dar-yra-kur\/","title":{"rendered":"Lietuvi\u0173 sukaupta suma art\u0117ja prie milijardo eur\u0173, bet augti dar yra kur"},"content":{"rendered":"

Vilniuje i\u0161kepta simbolin\u0117 finansinio saugumo pica parod\u0117, kiek dar reikia augti Lietuvai, kad pagal finansinio saugumo rodiklius pasivytume Vakar\u0173 \u0161alis.<\/strong><\/p>\n

Lietuviai savo finansinei apsaugai skiria 32 kartus ma\u017eiau l\u0117\u0161\u0173 nei britai, 25 kartus ma\u017eiau nei \u0161vedai ir 14 kart\u0173 ma\u017eiau negu Europos vidurkis, paskelb\u0117 rinkos tendencij\u0173 ap\u017evalg\u0105 prista\u010diusi Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacija.<\/p>\n

Asociacijai surengus tradicin\u0119 tendencij\u0173 ap\u017evalg\u0105 buvo i\u0161kepta simbolin\u0117 finansinio saugumo pica, kuri vaizd\u017eiai parod\u0117, kiek Lietuvos \u017emon\u0117ms dar reikia pasitempti norint pasivyti vakarie\u010dius pagal finansinio saugumo rodiklius.<\/p>\n

Paruo\u0161dama valgom\u0105 skritulin\u0119 diagram\u0105 gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacija siek\u0117 kitu b\u016bdu nei \u012fprastai parodyti, koks \u0161iandien yra lietuvi\u0173, brit\u0173 ir \u0161ved\u0173 ind\u0117lis \u012f savo finansin\u012f saugum\u0105 ir kaip \u0161ios \u0161alys atrodo Europos kontekste. \u201eAtotr\u016bkis teb\u0117ra mil\u017eini\u0161kas. \u0160tai britai savo finansiniam saugumui \u2013 gyvyb\u0117s draudimo \u012fmokoms nuo kritini\u0173 lig\u0173, nelaimi\u0173 ar nelaiming\u0173 atsitikim\u0173, o taip pat papildomam kaupimui pensijai \u2013 skiria 2794 Eur, \u0161vedai \u2013 2121 Eur, o lietuviai \u2013 85 Eur per metus skai\u010diuojant vienam gyventojui. Tai rei\u0161kia, kad nuo vakarie\u010di\u0173 atsiliekame 20-30 kart\u0173, o nuo dabartinio Europos vidurkio \u2013 ma\u017edaug 14 kart\u0173\u201d, \u2013 komentavo Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos prezidentas Art\u016bras Bak\u0161inskas.<\/p>\n

Jis skai\u010diuoja, kad atlyginimai Vakar\u0173 Europoje yra 4-6 kartus didesni nei Lietuvoje, nors finansiniam saugumui skiriamos l\u0117\u0161os gali skirtis dvide\u0161imt ar net trisde\u0161imt kart\u0173. \u201eTad akivaizdu, kad tok\u012f skirtum\u0105 lemia ne vien ekonomin\u0117 situacija ir \u017emoni\u0173 galimyb\u0117s, bet ir prioritetai bei finansinio ra\u0161tingumo stoka\u201d, \u2013 pa\u017eym\u0117jo asociacijos prezidentas.<\/p>\n

Tendencijos kei\u010diasi:<\/strong> \u017emon\u0117s supranta, kad savo gerove reikia r\u016bpintis patiems<\/strong><\/p>\n

Bendrov\u0117s \u201eSEB gyvyb\u0117s draudimas\u201c generalin\u0117 direktor\u0117 Sonata Gutauskait\u0117-Bubnelien\u0117 papild\u0117, kad savo finansiniu saugumu savaranki\u0161kai r\u016bpinasi tik 14 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 \u2013 tai rei\u0161kia, kad tik kas septintas gyventojas yra sudar\u0119s investicinio gyvyb\u0117s draudimo sutart\u012f, kuri yra populiariausia savanori\u0161ko finansinio turto kaupimo priemon\u0117 Lietuvoje. Esama situacija ir ekonomikos prognoz\u0117s leid\u017eia manyti, kad\u00a0 gyvyb\u0117s draudimo rinka turi augti kartu su \u017emoni\u0173 finansinio saugumo supratimo did\u0117jimu. D\u017eiugina tai, kad lietuvi\u0173 finansinio saugumo \u012fpro\u010diai jau pama\u017eu kei\u010diasi.<\/p>\n

\u201e2017 m. tre\u010dio ketvir\u010dio duomenimis, \u017emoni\u0173, nusprendusi\u0173 dal\u012f atlyginimo atsid\u0117ti atei\u010diai ir pasira\u0161iusi\u0173 investicinio gyvyb\u0117s draudimo sutartis, skai\u010dius did\u0117ja \u2013 per gyvyb\u0117s draudim\u0105 savo atei\u010diai kaupia 408 t\u016bkst. gyventoj\u0173. Tai yra 22 proc. daugiau negu pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 pabaigoje, \u2013 pa\u017eymi S. Gutauskait\u0117-Bubnelien\u0117. \u2013 Vakarie\u010diams savaime suprantama yra pasir\u016bpinti ne tik b\u016bsto ar automobilio draudimu, bet ir savo bei artimiausi\u0173 \u017emoni\u0173 apsauga nuo lig\u0173 ir nenumatyt\u0173 gyvenimo \u012fvyki\u0173 bei kaupti b\u016bsimai pensijai. Tokius \u012fpro\u010dius turime stiprinti ir mes Lietuvoje.\u201d<\/p>\n

Bendrov\u0117s \u201eAviva Lietuva\u201c generalin\u0117 direktor\u0117 Asta Grabinsk\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad per tris \u0161i\u0173 met\u0173 ketvir\u010dius buvo i\u0161mok\u0117ta beveik 10 mln. EUR gyvyb\u0117s draudimo i\u0161mok\u0173 draudimo \u017ealoms padengti \u2013 7,5 proc. daugiau negu 2016 m. tuo pa\u010diu laikotarpiu. Tarp did\u017eiausi\u0173 \u0161iemet i\u0161mok\u0117t\u0173 i\u0161mok\u0173 \u2013 84 t\u016bkst. Eur i\u0161moka mirties nuo piktybinio kr\u016bties naviko atveju ir 65 t\u016bkst. Eur i\u0161moka d\u0117l mirties nuo skrand\u017eio v\u0117\u017eio.<\/p>\n

A.Grabinsk\u0117 taip pat pa\u017eymi, kad per gyvyb\u0117s draudim\u0105 Lietuvos \u017emoni\u0173 sukaupta suma jau art\u0117ja prie milijardo eur\u0173: per devynis 2017 m. m\u0117nesius \u0161i suma i\u0161augo 35 mln. EUR (apie 4 proc.).<\/p>\n

Pasak vadov\u0117s, svarbu skatinti \u017emones ne\u012f\u0161aldyti l\u0117\u0161\u0173 ind\u0117liuose ar bank\u0173 s\u0105skaitose, nes taip pinigai nuvert\u0117ja, bet mokytis auginti savo finansin\u012f turt\u0105. Taip pat labai svarbu suprasti, kad galvojant apie savo ateit\u012f negalima pasikliauti vien valstybe, nes ji nebus paj\u0117gi visiems u\u017etikrinti pakankam\u0173 pajam\u0173 sulaukus pensinio am\u017eiaus, i\u0161tikus nelaimei ar sunkiai susirgus.<\/p>\n

\u201eJei norime, kad gyvyb\u0117s draudimo rinka ir lietuvi\u0173 finansinis saugumas toliau sveikai vystyt\u0173si, labai svarbu nuosekliai \u0161viesti gyventojus ir didinti j\u0173 finansin\u0119 atsakomyb\u0119. Kad pensijai privalome kaupti papildomai, jau supratome \u2013 dabar svarbu keisti po\u017ei\u016br\u012f ir lig\u0173 bei nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 atveju ir neu\u017ekrauti \u0161ios na\u0161tos vien valstybei\u201d, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 A. Grabinsk\u0117.<\/p>\n

Pasak Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos, pozityv\u016bs poky\u010diai \u0161iuo klausimu jau vyksta: tai atspindi tiek did\u0117jantis apsidraudusi\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius, tiek augan\u010dios periodin\u0117s gyvyb\u0117s draudimo \u012fmokos, kurios per tris 2017 m. ketvir\u010dius, kaip rodo Lietuvos banko duomenys, \u0161oktel\u0117jo 10,6 proc. \u2013 iki 153 mln. Eur.<\/p>\n

Pirmi metai su lubomis: kaip reagavo rinka<\/strong><\/p>\n

Taigi nepaisant to, kad nuo \u0161i\u0173 met\u0173 prad\u017eios Lietuvoje buvo \u012fvestos lubos valstyb\u0117s skatinimui kaupti atei\u010diai ir juodai dienai per gyvyb\u0117s draudim\u0105 (maksimali gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio suma, kuri\u0105 galima susigr\u0105\u017einti nuo sumok\u0117t\u0173 \u012fmok\u0173, apribota iki 300 Eur per metus), savaranki\u0161kas \u017emoni\u0173 r\u016bpinimasis savo gerove ir toliau did\u0117ja.<\/p>\n

\u201eTai yra pats geriausias \u012frodymas, kad Lietuvos \u017emon\u0117s vis geriau supranta savaranki\u0161ko r\u016bpinimosi savimi svarb\u0105 ir draud\u017eiasi ne d\u0117l lengvatos, o d\u0117l sav\u0119s ir savo artimiausi\u0173 \u017emoni\u0173 apsaugos\u201d, \u2013 sako A. Bak\u0161inskas.<\/p>\n

Lub\u0173 \u012fvedimas daugiausiai \u012ftakos tur\u0117jo vienkartini\u0173 \u012fmok\u0173 surinkimui \u2013 jos \u0161iemet bus ma\u017eesn\u0117s, tod\u0117l asociacija prognozuoja, kad 2017 metus gyvyb\u0117s draudimo rinka baigs su pana\u0161iomis apimtimis kaip ir pernai arba nedideliu nuosmukiu (0-2 proc.).<\/p>\n

\u201eDalis \u017emoni\u0173 gaudavo metines premijas ar pasiskai\u010diuodavo laisvas l\u0117\u0161as ir investuodavo jas per gyvyb\u0117s draudim\u0105 met\u0173 pabaigoje \u2013 tai ir lemdavo didesn\u012f vienkartini\u0173 \u012fmok\u0173 \u0161uol\u012f. Jis buvo ypa\u010d ry\u0161kus 2016 m. pabaigoje, kai \u017emon\u0117s suskubo atsid\u0117ti daugiau su\u017einoj\u0119 apie \u012fvedamas GPM lubas (\u012fmokoms iki 2000 Eur per metus), tod\u0117l dalis \u017emoni\u0173 net perved\u0117 dal\u012f \u012fmok\u0173 \u012f priek\u012f ir kur\u012f laik\u0105 nemok\u0117jo savo periodini\u0173 \u012fmok\u0173. Manau, \u017emon\u0117ms tiesiog reikia laiko pakeisti savo investavimo \u012fpro\u010dius, t.y. pasididinti periodines \u012fmokas vietoje didesni\u0173 sum\u0173 \u012fne\u0161imo met\u0173 pabaigoje\u201d, \u2013 svarst\u0117 \u201eSEB gyvyb\u0117s draudimo\u201c vadov\u0117 S. Gutauskait\u0117-Bubnelien\u0117.<\/p>\n

A.Bak\u0161inskas pa\u017eymi, kad jei norime skatinti \u017emones daugiau kaupti senatvei ir r\u016bpintis savimi nelaimi\u0173 atveju, kad tai netapt\u0173 dar didesne na\u0161ta valstybei ateityje, turime galvoti ir apie lub\u0173 savanori\u0161kam kaupimui per III pakop\u0105 (kuriai priskiriamas ir gyvyb\u0117s draudimas) padidinim\u0105. Jis primin\u0117, kad Lietuvoje dabar galioja 2000 eur\u0173, o pas m\u016bs\u0173 kaimynus estus \u2013 6000 eur\u0173 lubos per metus sumok\u0117toms \u012fmokoms GPM susigr\u0105\u017einimui. Vadinasi, Estija savo \u017emones skatina kaupimui atei\u010diai skirti net triskart daugiau l\u0117\u0161\u0173 nei Lietuva.<\/p>\n

\u201eJei norime, kad lietuvi\u0173 finansinis saugumas pasiekt\u0173 Vakar\u0173 lyg\u012f, turime didinti lubas GPM susigr\u0105\u017einimui ir skatinti \u017emones kaupti daugiau\u201d, \u2013 prid\u016br\u0117 prezidentas.<\/p>\n

\u012e 2018-uosius Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacija \u017evelgia optimisti\u0161kai ir prognozuoja, kad kit\u0105met \u00a0gyvyb\u0117s draudimo rinka Lietuvoje augs 7-8 proc.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vilniuje i\u0161kepta simbolin\u0117 finansinio saugumo pica parod\u0117, kiek dar reikia augti Lietuvai, kad pagal finansinio saugumo rodiklius pasivytume Vakar\u0173 \u0161alis. Lietuviai savo finansinei apsaugai skiria 32 kartus ma\u017eiau l\u0117\u0161\u0173 nei britai, 25 kartus ma\u017eiau nei \u0161vedai ir 14 kart\u0173 ma\u017eiau negu Europos vidurkis, paskelb\u0117 rinkos tendencij\u0173 ap\u017evalg\u0105 prista\u010diusi Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacija. Asociacijai surengus […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":16393,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-16392","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16392","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16392"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16392\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16393"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16392"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16392"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16392"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}