{"id":16428,"date":"2018-02-28T13:36:37","date_gmt":"2018-02-28T11:36:37","guid":{"rendered":"https:\/\/gda.lt\/?p=16428"},"modified":"2018-02-28T13:36:37","modified_gmt":"2018-02-28T11:36:37","slug":"akistata-su-viena-baisiausiu-ligu-kodel-veziu-susirge-svedai-gyvena-ilgiau","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/gda.lt\/en\/akistata-su-viena-baisiausiu-ligu-kodel-veziu-susirge-svedai-gyvena-ilgiau\/","title":{"rendered":"Akistata su viena baisiausi\u0173 lig\u0173: kod\u0117l v\u0117\u017eiu susirg\u0119 \u0161vedai gyvena ilgiau?"},"content":{"rendered":"

Galimyb\u0117s visi\u0161kai i\u0161vengti v\u0117\u017eio yra didesn\u0117s, nei iki \u0161iol buvo manoma: naujausiais mokslinink\u0173 vertinimais, realu i\u0161vengti net iki pus\u0117s vis\u0173 susirgim\u0173 v\u0117\u017eiu. <\/strong><\/p>\n

Dar neseniai manyta, kad pakoregavus gyvensen\u0105 galima i\u0161vengti nuo 30 iki 40 proc. susirgim\u0173 v\u0117\u017eiu, kurio diagnoz\u0119 tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose kasmet i\u0161girsta vis daugiau \u017emoni\u0173.\u201eNaujausioje Europos kovos su v\u0117\u017eiu kodekso redakcijoje teigiama, kad galima i\u0161vengti iki pus\u0117s vis\u0173 susirgim\u0173 v\u0117\u017eiu. Tai rodo, kad gyvensena, aplinkos veiksniai ir prevencija, kuri leid\u017eia diagnozuoti dar ikiv\u0117\u017einius pakitimus, \u0161iai ligai turi dar didesn\u012f poveik\u012f, nei iki \u0161iol galvojome\u201c, \u2013 teigia Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto V\u0117\u017eio epidemiologijos laboratorijos ved\u0117ja dr. Giedr\u0117 Smailyt\u0117.<\/p>\n

Pasak mokslinink\u0117s, norint tai pasiekti reikia suma\u017einti \u017einom\u0173 v\u0117\u017eio rizikos veiksni\u0173 poveik\u012f arba juos visi\u0161kai eliminuoti.<\/p>\n

\u201e\u0160ie rizikos veiksniai yra gerai \u017einomi daugeliui \u017emoni\u0173: tai r\u016bkymas, profesiniai kancerogenai, mityba, nutukimas, ma\u017eas fizinis aktyvumas, infekciniai veiksniai bei aplinkos tar\u0161a\u201c, \u2013 pagrindinius receptus norint i\u0161vengti v\u0117\u017eio primin\u0117 dr. G. Smailyt\u0117.<\/p>\n

Kr\u016bties v\u0117\u017eio \u017ealai atlyginti \u2013 84 t\u016bkst. eur\u0173 <\/strong><\/p>\n

Jau susirgus v\u0117\u017eiu taip pat esama nema\u017eai priemoni\u0173, kurios padeda lig\u0105 aptikti anks\u010diau bei j\u0105 gydyti efektyviau. Pasak Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto mokslinink\u0117s, \u010dia itin svarbi ankstyva kai kuri\u0173 lokalizacij\u0173 v\u0117\u017eio diagnostika (pvz., kr\u016bties, storosios \u017earnos).<\/p>\n

\u201eGeresn\u0117 diagnostika bei efektyvesnis gydymas leid\u017eia pailginti susirgusi\u0173j\u0173 gyvenimo trukm\u0119, pagerinti j\u0173 gyvenimo kokyb\u0119. Tod\u0117l turime siekti, kad visi naujausi mokslo pasiekimai b\u016bt\u0173 kuo grei\u010diau prad\u0117ti taikyti praktikoje\u201c, \u2013 pa\u017eym\u0117jo ekspert\u0117.<\/p>\n

Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto duomenimis, kasmet Lietuvoje nustatoma apie 18 t\u016bkst. nauj\u0173 sergamumo v\u0117\u017eiu atvej\u0173, o sergamumas \u0161ia liga vis did\u0117ja.<\/p>\n

Pasak Art\u016bro Bak\u0161insko, Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos prezidento, nat\u016bralu, kad did\u0117ja ir apsidraudusi\u0173j\u0173 kritini\u0173 lig\u0173 draudimu skai\u010dius \u2013 2017 m. Lietuvoje jis i\u0161augo 8,5 proc. ir perkop\u0117 128 t\u016bkst.<\/p>\n

\u201eVis daugiau \u017emoni\u0173 supranta, kad gr\u0117sm\u0117 susirgti v\u0117\u017eiu yra labai reali. Galvojama ir apie tai, k\u0105 reik\u0117s daryti susirgus, nes galb\u016bt ir dirbti jau bus sunkiau, ir vaist\u0173 reik\u0117s, ir reabilitacijos. V\u0117\u017eys \u0161iuo metu yra ta liga, d\u0117l kurios kritini\u0173 lig\u0173 draudimo i\u0161mokos yra mokamos da\u017eniausiai\u201c, \u2013 nurod\u0117 A. Bak\u0161inskas. Jis\u00a0 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad draustis patartina kuo jaunesnio am\u017eiaus, kol dar n\u0117ra sveikatos sutrikim\u0173.<\/p>\n

Beveik 10 proc. pernai i\u0161augo ir vidutin\u0117 kritini\u0173 lig\u0173 draudimo i\u0161moka, kuri pasiek\u0117 5251 Eur. Did\u017eiausia i\u0161moka, skirta mirties nuo kr\u016bties v\u0117\u017eio atveju, 2017 m. siek\u0117 84 t\u016bkst. eur\u0173.<\/p>\n

Susirg\u0119 lietuviai gyvena gerokai trumpiau<\/strong><\/p>\n

Pasak dr. G. Smailyt\u0117s, v\u0117\u017eys laikomas ekonomi\u0161kai i\u0161sivys\u010diusi\u0173 Vakar\u0173 valstybi\u0173 liga \u2013 ten, kur gyvenimo trukm\u0117 ilgiausia, sergamumas v\u0117\u017eiu yra did\u017eiausias. Visuomenei spar\u010diai senstant prognozuojama, kad 2030 metais nauj\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173 skai\u010dius pasaulyje pasieks 21 mln. Tai b\u016bt\u0173 ma\u017edaug 65 proc. daugiau, nei buvo u\u017efiksuota 2012 m. (naujausiais turimais duomenimis).<\/p>\n

Vis d\u0117lto tyrimai rodo, kad Vakar\u0173 \u0161ali\u0173 gyventojai, i\u0161gird\u0119 \u0161iurpi\u0105 diagnoz\u0119 \u201ev\u0117\u017eys\u201c, turi daug didesnes galimybes i\u0161gyventi, o Ryt\u0173 europie\u010dius \u0161i liga palau\u017eia ir da\u017eniau, ir anks\u010diau.<\/p>\n

\"V\u0117\u017eys_infografikas\"<\/a><\/p>\n

Palyginti su lietuviais, susirg\u0119 v\u0117\u017eiu 5 metus ir ilgiau i\u0161gyvena 17 proc. daugiau \u0161ved\u0173 ir 15 proc. daugiau suomi\u0173, rodo did\u017eiausios europin\u0117s studijos \u201eEurocare-5\u201c duomenys. \u0160ie skai\u010diai rei\u0161kia papildomus gyvenimo metus, kuri\u0173 lietuviai, susid\u016br\u0119 su viena klastingiausi\u0173 lig\u0173, vis dar netenka.\u00a0<\/strong><\/p>\n

Gr\u012f\u017eimui \u012f \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105 prireikia met\u0173<\/strong><\/p>\n

Kaip teigia v\u0117\u017e\u012f tyrin\u0117janti mokslinink\u0117 G. Smailyt\u0117, prie\u017eastys, kod\u0117l yra tokie i\u0161gyvenamumo skirtumai tarp \u0161ali\u0173, yra kompleksin\u0117s.<\/p>\n

\u201eSvarbios ir l\u0117\u0161os, skiriamos v\u0117\u017eio kontrolei, ir ankstyvos diagnostikos u\u017etikrinimas, ir geresnis gydymas, naujausi\u0173 gydymo metod\u0173 naudojimas. <\/em>Nat\u016bralu, kad Vakar\u0173 Europos \u0161ali\u0173 ekonomin\u0117 pad\u0117tis yra geresn\u0117 ir sveikatos apsaugai jos gali skirti didesnius finansinius i\u0161teklius. Kiti veiksniai, tokie kaip socialin\u0117 ir ekonomin\u0117 aplinka, taip pat daro tiesiogin\u0119 ar netiesiogin\u0119 \u012ftak\u0105 i\u0161gyvenamumo rodikliams\u201c, \u2013 pastebi V\u0117\u017eio epidemiologijos laboratorijos ved\u0117ja.<\/p>\n

Susirgus v\u0117\u017eiu padid\u0117ja ir pa\u010di\u0173 pacient\u0173 patiriamos i\u0161laidos, o ypa\u010d nema\u017eai kainuoja reabilitacija, nes valstyb\u0117 kompensuoja ne visas reikalingas paslaugas: \u201eKol \u017emogus atsistato po ligos, atgauna j\u0117gas ir v\u0117l gali dirbti, praeina nema\u017eai laiko. Tuo metu gaunamos pajamos paprastai smarkiai suma\u017e\u0117ja, o i\u0161laidos \u2013 i\u0161auga\u201c, \u2013 papild\u0117 Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos prezidentas A. Bak\u0161inskas. Jo teigimu, reabilitacija po v\u0117\u017eio diagnoz\u0117s trunka vidutini\u0161kai vienerius metus ir gali kainuoti nuo keli\u0173 iki keli\u0173 de\u0161im\u010di\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 eur\u0173.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Galimyb\u0117s visi\u0161kai i\u0161vengti v\u0117\u017eio yra didesn\u0117s, nei iki \u0161iol buvo manoma: naujausiais mokslinink\u0173 vertinimais, realu i\u0161vengti net iki pus\u0117s vis\u0173 susirgim\u0173 v\u0117\u017eiu. Dar neseniai manyta, kad pakoregavus gyvensen\u0105 galima i\u0161vengti nuo 30 iki 40 proc. susirgim\u0173 v\u0117\u017eiu, kurio diagnoz\u0119 tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose kasmet i\u0161girsta vis daugiau \u017emoni\u0173.\u201eNaujausioje Europos kovos su v\u0117\u017eiu kodekso redakcijoje teigiama, […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":16431,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-16428","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16428","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16428"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16428\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16431"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16428"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16428"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16428"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}