{"id":16458,"date":"2018-05-17T13:45:26","date_gmt":"2018-05-17T11:45:26","guid":{"rendered":"https:\/\/gda.lt\/?p=16458"},"modified":"2018-05-17T13:45:26","modified_gmt":"2018-05-17T11:45:26","slug":"lietuva-ir-sveicarija-pensiju-sistemos-panasios-rezultatai-skiriasi-kartais","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/gda.lt\/en\/lietuva-ir-sveicarija-pensiju-sistemos-panasios-rezultatai-skiriasi-kartais\/","title":{"rendered":"Lietuva ir \u0160veicarija: pensij\u0173 sistemos \u2013 pana\u0161ios, rezultatai skiriasi kartais"},"content":{"rendered":"<p><strong>Iliuzijos ir nestabilumas \u2013 \u0161ias dvi did\u017eiausias Lietuvos pensij\u0173 sistemos problemas \u012fvardija Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacija. Jos ekspertai persp\u0117ja: jei senatv\u0117je tikit\u0117s oriai gyventi i\u0161 \u201eSodros\u201c mokamos pensijos \u2013 garantuotai nusivilsite. B\u016btent tai yra svarbiausia \u017einut\u0117, k\u0105 vald\u017eia pensij\u0173 reformos akivaizdoje labai ai\u0161kiai tur\u0117t\u0173 pasakyti kiekvienam gyventojui ir pasi\u016blyti veiksming\u0105 skatinimo program\u0105 kaupti pensijai savaranki\u0161kai.<\/strong><\/p>\n<p>\u012evertinus dabartin\u0119 Lietuvos pensij\u0173 sistem\u0105, Lietuvos banko skai\u010diavimais, jau po 20 met\u0173 \u201eSodros\u201c i\u0161mokamos pensijos ims ma\u017e\u0117ti ir sieks vos daugiau nei 200 eur\u0173. \u0160iuo metu dalis gyventoj\u0173 visi\u0161kai nekaupia papildomai pensijai, o dauguma kaupian\u010di\u0173j\u0173 tai daro nepakankamai. Ta\u010diau b\u016btent \u201eSodros\u201c pensij\u0105, kaip pagrindin\u012f pajam\u0173 \u0161altin\u012f, senatv\u0117je \u012fvardija daugiau nei 90 proc. lietuvi\u0173.<\/p>\n<p><a href=\"https:\/\/gda.lt\/en\/2018\/05\/17\/lietuva-ir-sveicarija-pensiju-sistemos-panasios-rezultatai-skiriasi-kartais\/prognorzuojama-pensija-pagal-lietuvos-banka\/\" rel=\"attachment wp-att-16462\"><img fetchpriority=\"high\" decoding=\"async\" class=\"alignnone size-full wp-image-16462\" src=\"https:\/\/gda.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/05\/Prognorzuojama-pensija-pagal-Lietuvos-banka.jpg\" alt=\"Prognorzuojama pensija pagal Lietuvos bank\u0105\" width=\"860\" height=\"602\" srcset=\"https:\/\/gda.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/05\/Prognorzuojama-pensija-pagal-Lietuvos-banka.jpg 860w, https:\/\/gda.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/05\/Prognorzuojama-pensija-pagal-Lietuvos-banka-300x210.jpg 300w, https:\/\/gda.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/05\/Prognorzuojama-pensija-pagal-Lietuvos-banka-768x538.jpg 768w\" sizes=\"(max-width: 860px) 100vw, 860px\" \/><\/a><\/p>\n<p>\u201eTik savaranki\u0161kas kaupimas ir svarus valstyb\u0117s skatinimas gali i\u0161traukti b\u016bsimus senjorus i\u0161 skurdo gniau\u017et\u0173 ateityje, ir kiekvienas \u017emogus tuo tur\u0117t\u0173 susir\u016bpinti jau dabar\u201c, \u2013 sako Art\u016bras Bak\u0161inskas, Gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos prezidentas.<\/p>\n<p><strong>\u0160veicarijoje senjorai gyvena geriau<\/strong><\/p>\n<p>Europos Komisijos duomenimis, Europos valstyb\u0117se, u\u017etikrinant pakankamas pajamas senatv\u0117je, vis didesnis vaidmuo tenka savaranki\u0161kam kaupimui. Vienas toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 \u0160veicarija.<\/p>\n<p>\u0160i valstyb\u0117 \u2013 auk\u0161to pragyvenimo lygio sinonimas, ta\u010diau valstyb\u0117s mokamos pensijos \u0161alyje sudaro tik 16-32 proc. buvusio atlyginimo. Nors lietuviams \u0161veicar\u0173 senatv\u0117s i\u0161mokos gali atrodyti \u012fsp\u016bdingai, nes siekia 1000-2000 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f, ta\u010diau \u0160veicarijoje \u2013 tai n\u0117ra dideli pinigai, ir j\u0173 sunkiai u\u017etekt\u0173 pragyvenimui.<\/p>\n<p>\u201e\u0160veicarijoje senjorai gyvena oriai tik tod\u0117l, kad \u0161alyje \u012fprasta senatv\u0117s pensijai kaupti savaranki\u0161kai. Kiekvienas dirbantysis kas m\u0117nes\u012f moka po 2,4 proc. \u012fmokas \u012f II pakopos pensij\u0173 fond\u0105 nuo savo atlyginimo. Toki\u0105 pat sum\u0105 \u012f fond\u0105 perveda ir jo darbdavys. \u012edomu tai, kad sukaupt\u0105 sum\u0105 gyventojai bet kada gali i\u0161siimti i\u0161 \u0161io fondo, o pinigus panaudoti b\u016bsto pirkimui ar verslo prad\u017eiai ir v\u0117l prad\u0117ti kaupti i\u0161 naujo\u201c, \u2013 sako Julius \u010cesnakauskas, \u0160veicarijoje gyvenantis ir dirbantis lietuvis.<\/p>\n<p>Julius \u0160veicarijoje gyvena 5 metus, 3 i\u0161 j\u0173 \u0161alyje dirba nuolatos. 32 met\u0173 vyras yra informacini\u0173 technologij\u0173 specialistas ir jo atlyginimas siekia 7500 &#8211; 10 000 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f.<\/p>\n<p>Julius \u012f pensij\u0105 \u0160veicarijoje tur\u0117t\u0173 i\u0161eiti b\u016bdamas 64 met\u0173 \u2013 metais anks\u010diau nei i\u0161eit\u0173 Lietuvoje \u2013 ir nor\u0117t\u0173 gauti apie 80 proc. atlyginimo siekian\u010di\u0105 pensij\u0105 \u2013 tai sudaryt\u0173 apie 8000 eur\u0173.<\/p>\n<p>Jo pensija susidarys i\u0161 trij\u0173 dali\u0173. I\u0161 valstyb\u0117s mokamos I pakopos, Lietuvoje atitinkan\u010dios \u201eSodros\u201c pensij\u0105, Julius gali tik\u0117tis apie 1500 eur\u0173 kas m\u0117nes\u012f, jeigu jo \u0161eimynin\u0117 ir finansin\u0117 pad\u0117tis nesikeis, nes \u0161eimoms valstyb\u0117s i\u0161mokos did\u0117ja.<\/p>\n<p><strong>Skatina savaranki\u0161k\u0105 kaupim\u0105<\/strong><\/p>\n<p>Julius pasakoja, kad i\u0161\u0117j\u0119s \u012f pensij\u0105 i\u0161 II pensij\u0173 pakopos gali tik\u0117tis bent 1900 eur\u0173 kas m\u0117nes\u012f: \u201eDirbu, kas m\u0117nes\u012f moku \u012fmokas II pakopos pensij\u0173 fondui, taip pat prie \u0161io kaupimo prisideda ir mano darbdavys. Jei per gyvenim\u0105 u\u017edirbsiu daugiau \u2013 atitinkamai ir pensijos gausiu daugiau. Kaip ir Lietuvoje, \u0160veicarijoje u\u017e II pakopos pensij\u0173 fonde sukaupt\u0105 sum\u0105 perkamas anuitetas, kurio dydis priklauso nuo sukauptos sumos.\u201c<\/p>\n<p>\u0160veicarijoje veikia ir privat\u016bs pensij\u0173 fondai, Lietuvoje atitinkantys III pakopos pensij\u0173 fondus ar gyvyb\u0117s draudim\u0105. Kaupimas III pakopoje \u2013 populiarus ir patrauklus, nes yra skatinamas mokestin\u0117mis lengvatomis \u2013 per gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio susigr\u0105\u017einim\u0105 ir atleidim\u0105 nuo turto mokes\u010dio visai sukauptai sumai.<\/p>\n<p>\u201eKol kas nekaupiu III pakopos pensij\u0173 fonduose, nes dar neilgai dirbu \u0160veicarijoje, nors dauguma gyventoj\u0173 \u010dia kaupia l\u0117\u0161as tokiu b\u016bdu. Netrukus prad\u0117siu ir a\u0161, nes tai tikrai apsimoka \u2013 ir atei\u010diai taupai, ir mokes\u010di\u0173 dal\u012f susigr\u0105\u017eini\u201c, \u2013 teigia Julius.<\/p>\n<p><strong>Kaupia, nes paskatino valstyb\u0117 <\/strong><\/p>\n<p>Tuo metu Lietuvoje gyvenanti Raimonda Siaurusaityt\u0117-Dauk\u0161ien\u0117 jau daugiau nei 20 met\u0173 dirba valstyb\u0117s tarnautoja. Jos alga \u2013 ma\u017eesn\u0117 u\u017e vidutin\u0119, ir siekia ma\u017edaug 630 eur\u0173 \u201e\u012f rankas\u201c. Raimonda\u00a0 sako netikinti, kad valstyb\u0117s mokama pensija gal\u0117s u\u017etikrinti or\u0173 gyvenim\u0105 senatv\u0117je. Tod\u0117l ji m\u0105sto, kad reikia tur\u0117ti plan\u0105 B, o galb\u016bt ir plan\u0105 C.<\/p>\n<p>\u201eKaupiu II pakopos pensij\u0173 fonde maksimaliai pagal formul\u0119 2+2+2, taigi, ir pati prisidedu, ir gaunu papildomus procentus i\u0161 valstyb\u0117s. Mano atlyginimas n\u0117ra didelis, tod\u0117l valstyb\u0117s skiriami 2 proc. nuo vidutin\u0117s algos man \u2013 didel\u0117 paskata. Tai ir paskatino mane pasirinkti kaupti II pakopoje maksimaliai\u201d, \u2013 apie savo situacij\u0105 pasakoja Raimonda.<\/p>\n<p>Moteris taip pat turi kaupiamojo gyvyb\u0117s draudimo sutart\u012f \u2013 tam kas m\u0117nes\u012f skiria po 31 eur\u0105. Be to, kasmet deklaruodama pajamas susigr\u0105\u017eina dal\u012f sumok\u0117to gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio.<\/p>\n<p><strong>Pus\u0117 pensijos \u2013 i\u0161 \u201eSodros\u201c <\/strong><\/p>\n<p>\u201eTam, kad Raimonda senatv\u0117je gal\u0117t\u0173 i\u0161laikyti pana\u0161\u0173 pragyvenimo lyg\u012f, kaip ir \u0161iuo metu, ji tur\u0117t\u0173 gauti bent 70 proc. dabartini\u0173 pajam\u0173 atitinkan\u010di\u0105 pensij\u0105\u201c, \u2013 sako Rita Nog\u0117, gyvyb\u0117s draudimo ir pensij\u0173 bendrov\u0117s \u201eAviva Lietuva&#8221; finans\u0173 direktor\u0117. Raimondos atveju, tai b\u016bt\u0173 441 euras.<\/p>\n<p>Lietuvos banko skai\u010diavimais, jei Lietuvos pensij\u0173 sistema nebus pertvarkoma, 2039 metais, kai Raimonda sulauks pensinio am\u017eiaus, ji gali tik\u0117tis gauti 230 eur\u0173 siekian\u010di\u0105 \u201eSodros\u201c pensij\u0105. Tai sudaryt\u0173 apie pus\u0119 pageidaujamos pensijos \u2013 palyginti su \u0161alies gyventojais, tai yra gana geras rezultatas, nes daugumai gyventoj\u0173 \u201eSodros\u201c pensija sudarys ma\u017edaug penktadal\u012f reikalingos sumos, ypa\u010d, jei tikimasi kiek didesn\u0117s pensijos nei Raimondos.<\/p>\n<p>\u201eDar apie 60 eur\u0173, arba apie 10 proc., per m\u0117nes\u012f Raimonda ir visi gyventojai prisid\u0117t\u0173 i\u0161 II pakopos pensij\u0173 fonde sukauptos sumos. Vis d\u0117lto, papildomai 150 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f Raimondai, o norintiems didesn\u0117s pensijos \u2013 ir dar daugiau \u2013 reikt\u0173 sukaupti savaranki\u0161kai, kad senatv\u0117je netekt\u0173 skursti\u201c, \u2013 pastebi ekspert\u0117.<\/p>\n<p><strong>B\u016bsima pertvarka \u2013 tarsi s\u016bris pel\u0117kautuose <\/strong><\/p>\n<p>Vykstanti pensij\u0173 sistemos pertvarka \u2013 palanki proga Lietuvoje bent kiek pagerinti b\u016bsim\u0173 pensinink\u0173 situacij\u0105. \u201eTurime visais b\u016bdais skatinti \u017emones kaupti savaranki\u0161kai, nes tik tokiu b\u016bdu \u0161iandienos dirbantieji neskurs ir netaps mil\u017eini\u0161ku kr\u016bviu ateities valstyb\u0117s socialin\u0117s r\u016bpybos sistemai ir savo vaikams\u201c, \u2013 sako Tomas Mila\u0161ius, Gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos valdybos narys, draudimo bendrov\u0117s \u201eCompensa Life Vienna Insurance Group\u201c Lietuvos filialo vadovas.<\/p>\n<p>Pasak asociacijos atstov\u0173, Vyriausyb\u0117s pristatyta ir \u0161iuo metu vykstanti pensij\u0173 reforma atrodo lyg s\u016bris pel\u0117kautuose. Labiausiai \u0161okiruoja vos ne per nakt\u012f \u012fstatym\u0173 projektuose atsirad\u0119s si\u016blymas anuitet\u0173 teikim\u0105 perduoti vieninteliam teik\u0117jui \u2013 \u201eSodrai\u201c ir \u012fpareigoti visas II pakopoje sukauptas l\u0117\u0161as privaloma tvarka v\u0117l gr\u0105\u017einti \u012f \u201eSodr\u0105\u201c.<\/p>\n<p>\u201eTai nenaudinga nei gyventojams, nei pa\u010diai valstybei. N\u0117ra u\u017etikrintumo, kad gyventojai tikrai i\u0161mokas gaus \u2013 II pakopoje kaupti pinigai gr\u012f\u017eta \u012f politik\u0173 valdom\u0105 valstybin\u0119 sistem\u0105, niekas ne\u017eino, koki\u0173 reform\u0173 bus imtasi ateityje. Nelieka konkurencijos \u2013 \u201eSodra\u201c tapt\u0173 vienintele anuitet\u0173 monopolininke, nors \u0161iuo metu anuitetus teikia 3 bendrov\u0117s, ir i\u0161 j\u0173 galima i\u0161sirinkti palankiausi\u0105 pasi\u016blym\u0105. \u201eSodros\u201c anuitetai gali b\u016bti brangesni, nes ji netur\u0117s konkurencinio spaudimo ma\u017einti veiklos s\u0105naudas\u201c, \u2013 sako asociacijos prezidentas.<\/p>\n<p><strong>Nebelieka prasm\u0117s kaupti<\/strong><\/p>\n<p>Valstybei vienintelio anuitet\u0173 teik\u0117jo suk\u016brimas taip pat b\u016bt\u0173 nenaudingas, nes padidint\u0173 finansinius \u012fsipareigojimus ir rizik\u0105 \u2013 jei \u201eSodros\u201c anuitet\u0173 teik\u0117jas patirs nuostoli\u0173, tik\u0117tina, juos dengt\u0173 mokes\u010di\u0173 mok\u0117tojai. Taip pat n\u0117ra \u017einoma, i\u0161 koki\u0173 l\u0117\u0161\u0173 b\u016bt\u0173 formuojami atid\u0117jiniai.<\/p>\n<p>\u201e\u0160is si\u016blymas taip pat pa\u017eeid\u017eia teis\u0117tus II pakopos dalyvi\u0173 l\u016bkes\u010dius ir apriboja teis\u0119 \u012f j\u0173 pa\u010di\u0173 nuosavyb\u0119 \u2013 nebus kito pasirinkimo, tik su sukauptomis l\u0117\u0161omis gr\u012f\u017eti \u012f \u201eSodr\u0105\u201c. Nors pradedant kaupti II pakopoje tokio reikalavimo ir netgi tokios minties nebuvo \u2013 gyventojai tuomet gal neb\u016bt\u0173 prad\u0117j\u0119 kaupti, nes kokia prasm\u0117 kaupti savaranki\u0161kai, prisid\u0117ti asmenin\u0117mis l\u0117\u0161omis, kai paskui v\u0117l turi gr\u012f\u017eti \u012f \u201eSodr\u0105\u201c\u201c, \u2013 sako A. Bak\u0161inskas.<\/p>\n<p>Asociacijos prezidento teigimu, reik\u0117t\u0173 eiti demokratiniu keliu ir pl\u0117sti anuitet\u0173 sistem\u0105 skatinant tiek aktyvesn\u012f gyventoj\u0173 anuitet\u0173 \u012fsigijim\u0105, tiek ir didesn\u0119 anuitet\u0173 paslaugos teik\u0117j\u0173 konkurencij\u0105.<\/p>\n<p>\u201eAutomatinis anuitet\u0173 \u012fsigijimas per nustatyt\u0105 laik\u0105 i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105 atpigint\u0173 anuitetus, nes juos \u012fsigyt\u0173 visi gyventojai, o ne tik tie, kuri\u0173 sveikata gera ir kurie tikisi gyventi ilgiau, kaip yra dabar. Ma\u017einant anuitet\u0173 \u012fsigijimo rib\u0105 daugiau \u017emoni\u0173 gaut\u0173 periodines i\u0161mokas, kurios u\u017etikrint\u0173 tinkam\u0105 pragyvenimo lyg\u012f vis\u0105 pensin\u012f laikotarp\u012f\u201c, \u2013 si\u016blo A. Bak\u0161inskas.<\/p>\n<p><strong>Svarbiausia \u2013 stabilumas<\/strong><\/p>\n<p>Asociacijos atstov\u0173 teigimu, labai svarbu sukurti ir i\u0161laikyti paskatas, kurios skatint\u0173 kaupti savaranki\u0161kai, kad \u017emon\u0117ms tai apsimok\u0117t\u0173 daryti. Pasak A. Bak\u0161insko, taupyti II pakopoje labiau apsimok\u0117t\u0173, jei formul\u0117 b\u016bt\u0173 4% gyventojo \u012fmoka + 3% valstyb\u0117s paskata, vietoj dabar si\u016blom\u0173 4+2%.<\/p>\n<p>Taip pat si\u016bloma svarstyti GPM susigr\u0105\u017einimo lub\u0173 didinim\u0105, kaupiantiems III pakopoje. \u0160iuo metu gyvyb\u0117s draudimo ir III pakopos pensij\u0173 fond\u0173 \u012fmok\u0173, nuo kuri\u0173 galima susigr\u0105\u017einti 15% sumok\u0117to GPM, lubos siekia 2000 eur\u0173 per metus, arba 167 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f.<\/p>\n<p>\u201e\u012e susigr\u0105\u017einim\u0105 dabar bus \u012ftraukiamos ir papildomos \u012fmokos II pensij\u0173 pakopoje. Taip pat gyventojai vir\u0161 40 met\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti skatinami daugiau kaupti savaranki\u0161kai. Jiems II pakopa nebus privaloma, ta\u010diau kaupti tur\u0117t\u0173 didesn\u0117mis sumomis, kad sukaupt\u0173 bent koki\u0105 papildom\u0105 pensijos dal\u012f\u201c, \u2013 sako A. Bak\u0161inskas.<\/p>\n<p>\u201eVis d\u0117lto svarbiausias \u0161ios pensij\u0173 ir mokes\u010di\u0173 reformos u\u017edavinys \u2013 nesugriauti visos sistemos, nes gyventoj\u0173 pasitik\u0117jimas yra labai silpnas. Ar esame tikri, kad \u017emon\u0117ms u\u017eteks noro v\u0117l gilintis \u012f poky\u010dius? Ar nekils noras ver\u010diau numoti ranka \u012f visk\u0105 ir patiems nebesir\u016bpinti senatve arba dar blogiau \u2013 emigruoti? Tuomet, u\u017euot laim\u0117j\u0119, situacij\u0105 tik pabloginsime\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f T. Mila\u0161ius.<a href=\"https:\/\/gda.lt\/en\/2018\/05\/17\/lietuva-ir-sveicarija-pensiju-sistemos-panasios-rezultatai-skiriasi-kartais\/foto_alfa\/\" rel=\"attachment wp-att-16459\"><img decoding=\"async\" class=\"alignnone size-full wp-image-16459\" src=\"https:\/\/gda.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/05\/foto_alfa.png\" alt=\"foto_alfa\" width=\"720\" height=\"479\" srcset=\"https:\/\/gda.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/05\/foto_alfa.png 720w, https:\/\/gda.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/05\/foto_alfa-300x200.png 300w\" sizes=\"(max-width: 720px) 100vw, 720px\" \/><\/a><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Iliuzijos ir nestabilumas \u2013 \u0161ias dvi did\u017eiausias Lietuvos pensij\u0173 sistemos problemas \u012fvardija Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacija. Jos ekspertai persp\u0117ja: jei senatv\u0117je tikit\u0117s oriai gyventi i\u0161 \u201eSodros\u201c mokamos pensijos \u2013 garantuotai nusivilsite. B\u016btent tai yra svarbiausia \u017einut\u0117, k\u0105 vald\u017eia pensij\u0173 reformos akivaizdoje labai ai\u0161kiai tur\u0117t\u0173 pasakyti kiekvienam gyventojui ir pasi\u016blyti veiksming\u0105 skatinimo program\u0105 kaupti pensijai [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":16459,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6,17],"tags":[],"class_list":["post-16458","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","category-uncategorized"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16458","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16458"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16458\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16459"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16458"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16458"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16458"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}