{"id":16587,"date":"2018-09-28T11:13:47","date_gmt":"2018-09-28T09:13:47","guid":{"rendered":"https:\/\/gda.lt\/?p=16587"},"modified":"2018-09-28T11:13:47","modified_gmt":"2018-09-28T09:13:47","slug":"5-mitai-apie-savarankiska-kaupima-senatvei","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/gda.lt\/en\/5-mitai-apie-savarankiska-kaupima-senatvei\/","title":{"rendered":"5 mitai apie savaranki\u0161k\u0105 kaupim\u0105 senatvei"},"content":{"rendered":"

Netrukus kiekvienas dirbantysis tur\u0117s apsispr\u0119sti \u2013 kaupti II pensij\u0173 pakopoje ar ne. Kaupimas II pensij\u0173 pakopoje senatv\u0117s pensij\u0105 gali padidinti iki 40 proc. Visgi norint, kad i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105 netekt\u0173 smarkiai apriboti savo poreiki\u0173, \u017emogaus pensija tur\u0117t\u0173 siekti 70\u201380 proc. tur\u0117t\u0173 pajam\u0173. Tam reikalingas ir savaranki\u0161kas kaupimas III pakopoje. <\/strong><\/p>\n

Pagal statistik\u0105, daugiau nei pus\u0117 vis\u0173 \u0161alies dirban\u010di\u0173j\u0173 dabar pensijai kaupia tik i\u0161 \u201eSodros\u201c mokam\u0173 mokes\u010di\u0173 arba i\u0161 viso nekaupia. Neretai nor\u0105 kaupti atbaido sklandantys mitai, kuriuos b\u016btina sugriauti.<\/p>\n

1 mitas: \u201eSodra\u201c ir II pensij\u0173 pakopa paj\u0117gi u\u017etikrinti ori\u0105 senatv\u0119, n\u0117ra b\u016btinyb\u0117s kaupti III pakopoje<\/strong><\/p>\n

Netiesa, nes \u201eSodros\u201c i\u0161mokamos pensijos po 20 met\u0173 bus dar skurdesn\u0117s nei dabar d\u0117l demografini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: pensinink\u0173 skai\u010dius i\u0161augs, o dirban\u010di\u0173j\u0173 \u2013 kris, nes ir gimstamumas ma\u017e\u0117ja, ir emigracija neslopsta.<\/p>\n

Skai\u010diuojama, kad gyventojai, kurie patys nekaups ir pasikliaus tik \u201eSodra\u201c, geriausiu atveju gali tik\u0117tis, kad j\u0173 pensija sieks 30 proc. gauto atlyginimo. Jei, tarkime, \u017emogus gauna vidutin\u012f atlyginim\u0105 (895,2 Eur ant \u201epopieriaus\u201c), jo pensija i\u0161 \u201eSodros\u201c bus 269 Eur.<\/p>\n

Po reformos II pensij\u0173 pakopoje kaupian\u010dio ir vidutin\u012f darbo u\u017emokest\u012f gaunan\u010dio gyventojo pensija i\u0161augs 40 proc., palyginus su II pensij\u0173 pakopoje nedalyvaujan\u010dio gyventojo pensija. Ta\u010diau tokios pensijos vis tiek nepakaks oriai senatvei. Preliminariais skai\u010diavimais, \u017emogus, gaunantis vidutin\u0119 alg\u0105, 30 met\u0173 kaupdamas pagal formul\u0119 3+1,5, sukaups 14 508 Eur. Jei \u0161i\u0105 sum\u0105, jam i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105, i\u0161d\u0117stysime per 10 met\u0173, tuomet viena m\u0117nesin\u0117 priemoka prie \u201eSodros\u201c pensijos sudarys 120 Eur. Taigi bendra pensij\u0173 i\u0161moka per m\u0117nes\u012f sudarys ma\u017edaug 389 Eur, arba 43 proc. pajam\u0173 jam dirbant.<\/p>\n

Matome, kad norint pasiekti 70\u201380 proc. buvusi\u0173 pajam\u0173, b\u016btinas ir kaupimas III pakopoje.<\/p>\n

2 mitas: valstybei neapsimoka skatinti savaranki\u0161ko kaupimo III pakopoje<\/strong><\/p>\n

Netiesa, nes sotesni senjorai rei\u0161kia ma\u017eesnes socialin\u0117s r\u016bpybos i\u0161laidas valstybei ir laimingesn\u0119 visuomen\u0119, nes \u017emon\u0117s n\u0117ra ver\u010diami su i\u0161tiesta ranka pra\u0161yti \u012fvairi\u0173 valstyb\u0117s nuolaid\u0173 ir pa\u0161alp\u0173.<\/p>\n

\u0160iuo metu tiesioginei piniginei socialinei paramai finansuoti per metus skiriama 226 mln. Eur biud\u017eeto l\u0117\u0161\u0173. Ir niekas neskai\u010diavo, kiek dar milijon\u0173 i\u0161leid\u017eiama \u0161ioms pa\u0161alpoms administruoti.<\/p>\n

Jei senjorai gal\u0117t\u0173 oriai gyventi i\u0161 savo sukaupt\u0173 pinig\u0173 senatv\u0117je, valstybei tekt\u0173 ma\u017eesn\u0117 finansin\u0117 na\u0161ta \u2013 nereik\u0117t\u0173 mok\u0117ti kompensacij\u0173 u\u017e \u0161ildym\u0105, u\u017e kur\u0105, pa\u0161alp\u0173 gaunantiems itin ma\u017eas pajamas ir pan. Tad skatinimas sukaupti pinig\u0173 senatvei \u2013 geriausia valstyb\u0117s investicija.<\/p>\n

Juolab kad ir pa\u010dias pensijas valstybei netrukus bus nelengva i\u0161mok\u0117ti. Kaip jau min\u0117ta, Lietuvoje dirban\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius ma\u017e\u0117ja, o pensinink\u0173 \u2013 auga, ir \u0161i tendencija tik stipr\u0117s. Lietuvos banko prognoz\u0117mis, jau po 20 met\u0173 dirban\u010di\u0173j\u0173 ir pensinink\u0173 santykis gali pablog\u0117ti dvigubai ir vienam dirban\u010diajam teks u\u017edirbti pensij\u0105 jau dviem senjorams.<\/p>\n

3 mitas: vienkartinei i\u0161mokai senatv\u0117je kaupti neverta<\/strong><\/p>\n

Netiesa. Kaupimas vienkartinei i\u0161mokai yra naudingas, nes senatv\u0117je i\u0161laidos padid\u0117ja d\u0117l prast\u0117jan\u010dios sveikatos ir lig\u0173, \u012fvykstan\u010di\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 ir po to reikalingos ilgos reabilitacijos, nes sveikstama jau l\u0117\u010diau. Nors sveikatos apsauga Lietuvoje yra nemokama, yra situacij\u0173, kai valstyb\u0117 to negali u\u017etikrinti \u2013 gali tekti pirkti priemones proced\u016broms ir operacijoms, mok\u0117ti u\u017e reabilitacij\u0105, greitesnius vizitus pas gydytojus.<\/p>\n

O vien dant\u0173 tvarkymas ir protezavimas senatv\u0117je kiek atsieina. Ir akivaizdu, kad valstyb\u0117s programos dant\u0173 protezavimui neu\u017etenka.<\/p>\n

Be to, kai kurios kitos didel\u0117s i\u0161laidos, at\u0117jus senatvei, nei\u0161nyksta. Jei dauguma daugiabu\u010dio gyventoj\u0173 nusprend\u017eia, kad reikia remontuoti namo stog\u0105, laiptin\u0119 arba renovuoti vis\u0105 nam\u0105, senjorai neturi kitos i\u0161eities kaip tik sutikti. O bankai senjorams pinig\u0173 jau neskolina.<\/p>\n

4 mitas: gav\u0119s vienkartin\u0119 i\u0161mok\u0105 pensininkas j\u0105 i\u0161kart pravalgys<\/strong><\/p>\n

Netiesa. Dauguma \u017emoni\u0173, kurie sulauk\u0117 pensijos, tikrai gali ir moka atsakingai elgtis su savo pinigais, nes tai dar\u0117 vis\u0105 savo gyvenim\u0105. Valstyb\u0117 turi pasitik\u0117ti savo gyventojais.<\/p>\n

Daugelyje \u0161ali\u0173 \u017emon\u0117s gali patys pasirinkti, kaip jie nori gauti savo pensijai kauptas l\u0117\u0161as \u2013 visas i\u0161 karto, per periodines i\u0161mokas iki mirties ar taikant pirm\u0173 dviej\u0173 b\u016bd\u0173 derin\u012f. Kitos \u0161alys net kaupimo proceso metu leid\u017eia nusiimti pensijai kauptas l\u0117\u0161as. Pvz., \u0160veicarijoje jas galima i\u0161siimti b\u016bstui \u012fsigyti ar verslui prad\u0117ti.<\/p>\n

Be to, dabar vie\u0161ojoje erdv\u0117je vis daugiau kalbama apie finansin\u012f ra\u0161tingum\u0105 ir b\u016bsimi pensininkai jau \u017eino, kaip svarbu atsakingai paskirstyti savo i\u0161laidas.<\/p>\n

5 mitas: valstyb\u0117s skatinimu naudojasi tik turtingieji<\/strong><\/p>\n

Netiesa, nes dauguma gyventoj\u0173, kurie kaupia per gyvyb\u0117s draudim\u0105, \u2013 jokie turtuoliai. Kaip parod\u0117 pernyk\u0161tis reprezentatyvus tyrimas, kur\u012f atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c ir kuriame dalyvavo 1007 respondentai, per gyvyb\u0117s draudim\u0105 atei\u010diai daugiausia (69 proc.) kaupia vidutini\u0161kai ir ma\u017eiau u\u017edirbantys \u017emon\u0117s, kuri\u0173 pajamos vienam \u0161eimos nariui yra nuo 200 iki 500 Eur per m\u0117nes\u012f.<\/p>\n

Tod\u0117l valstyb\u0117s skatinimas \u2013 galimyb\u0117 susigr\u0105\u017einti dal\u012f sumok\u0117to gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio \u2013 daugumai \u017emoni\u0173, mokan\u010di\u0173 gyvyb\u0117s draudimo \u012fmokas, yra rimta paskata kaupti.<\/p>\n

\u0160iuo metu gyvyb\u0117s draudimo ir III pakopos pensij\u0173 fond\u0173 \u012fmok\u0173, nuo kuri\u0173 galima susigr\u0105\u017einti 15 proc. sumok\u0117to GPM, lubos siekia 2000 Eur per metus. O nuo 2019 m. \u0161i suma bus ma\u017eesn\u0117 \u2013 1500 Eur, ta\u010diau \u012fvertinus poky\u010dius mokestin\u0117je sistemoje (bus taikomas ne 15, o 20 proc. GPM), susigr\u0105\u017eintina maksimali GPM suma lieka ta pati \u2013 300 Eur.<\/p>\n

Ta\u010diau \u012fvestomis lubomis mes tarsi u\u017eprogramuojame \u017emones, koki\u0105 sum\u0105 jiems skirti savo oriai senatvei, o ta suma dabar anaiptol n\u0117ra pakankama. Jau dabar reik\u0117t\u0173 galvoti apie lub\u0173 indeksavimo mechanizmus, nes kainos ir pragyvenimo lygis kyla.<\/p>\n

Taigi, savaranki\u0161kas papildomas kaupimas III pakopoje \u2013 per gyvyb\u0117s draudim\u0105 ar mokant \u012fmokas \u012f III pakopos pensij\u0173 fondus \u2013 tikrai gali pad\u0117ti gyventojams u\u017esitikrinti ori\u0105 senatv\u0119. Soti senatv\u0117 kiekvienam gyventojui ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti valstyb\u0117s tikslas, tod\u0117l svarbu aktyviai skatinti savaranki\u0161k\u0105 kaupim\u0105.<\/p>\n

Komentaro autorius \u2013 Gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos prezidentas Art\u016bras Bak\u0161inskas<\/em><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Netrukus kiekvienas dirbantysis tur\u0117s apsispr\u0119sti \u2013 kaupti II pensij\u0173 pakopoje ar ne. Kaupimas II pensij\u0173 pakopoje senatv\u0117s pensij\u0105 gali padidinti iki 40 proc. Visgi norint, kad i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105 netekt\u0173 smarkiai apriboti savo poreiki\u0173, \u017emogaus pensija tur\u0117t\u0173 siekti 70\u201380 proc. tur\u0117t\u0173 pajam\u0173. Tam reikalingas ir savaranki\u0161kas kaupimas III pakopoje. Pagal statistik\u0105, daugiau nei pus\u0117 vis\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":16591,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-16587","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16587","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16587"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16587\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16591"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16587"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16587"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16587"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}