{"id":16655,"date":"2019-03-22T13:03:25","date_gmt":"2019-03-22T11:03:25","guid":{"rendered":"https:\/\/gda.lt\/?p=16655"},"modified":"2019-03-22T13:03:25","modified_gmt":"2019-03-22T11:03:25","slug":"del-ligos-netekus-pajamu-balansavimas-ties-skurdo-riba","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/gda.lt\/en\/del-ligos-netekus-pajamu-balansavimas-ties-skurdo-riba\/","title":{"rendered":"D\u0117l ligos netekus pajam\u0173 \u2013 balansavimas ties skurdo riba"},"content":{"rendered":"<p><strong>Jei susirgsite v\u0117\u017eiu arba susilau\u017eysite koj\u0105 ant slidaus \u0161aligatvio \u2013 valstyb\u0117s socialin\u0117 sistema jums pad\u0117s: pavyzd\u017eiui, skirs maksimaliai 300 eur\u0173 vienkartin\u0119 pa\u0161alp\u0105. Ir tik tuomet, jeigu trij\u0173 asmen\u0173 \u0161eima i\u0161 viso u\u017edirba ne daugiau nei 1000 eur\u0173.<\/strong><\/p>\n<p><strong>Su tokia socialin\u0117s apsaugos sistema susid\u016br\u0117 jauna moteris \u2013 Dovil\u0117 pasakoja, jog iki rimt\u0173 sveikatos sutrikim\u0173 jos mama daugiau negu 10 met\u0173 dirbo buhaltere ir gavo vidutinio dyd\u017eio pajamas. Prie\u0161 daugiau nei pusmet\u012f jos 50-met\u0117 mama prad\u0117jo jausti stiprius skausmus de\u0161in\u0117je rankoje, galiausiai buvo sunku j\u0105 ir valdyti. Atlikta operacija, reabilitacin\u0117s proced\u016bros, po kuri\u0173 moters sveikata \u0161iek tiek pager\u0117jo, ta\u010diau iki \u0161iol ji dar negali gr\u012f\u017eti \u012f darb\u0105, vadinasi, gaunamos ir kur kas ma\u017eesn\u0117s m\u0117nesin\u0117s pajamos, o i\u0161laidos tokio pa\u010dios ir net didesn\u0117s.<\/strong><\/p>\n<p><strong>Koki\u0105 pagalb\u0105 gali suteikti valstyb\u0117?<\/strong><\/p>\n<p>\u201eTik\u0117jom\u0117s, jog atlikus operacij\u0105, situacija pager\u0117s ir po keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 mama gal\u0117s gr\u012f\u017eti \u012f darb\u0105. Ta\u010diau dabar jau daugiau negu pusmet\u012f ji negali dirbti, nes vis dar jau\u010dia stiprius rankos skausmus, sunku atlikti ir nam\u0173 apyvokos darbus. Gaunam\u0173 mamos \u201esodrini\u0173\u201c pinig\u0173 vos vaistams u\u017etenka \u012fsigyti, o dar prisideda ir kelioni\u0173 pas gydytojus i\u0161laidos, komunaliniai mokes\u010diai, maistas.<\/p>\n<p>Tai gerai, jog mamai galime pad\u0117ti mes \u2013 t\u0117tis, brolis ir a\u0161. Ta\u010diau ne\u012fsivaizduoju, k\u0105 reik\u0117t\u0173 \u017emogui daryti tokiu atveju, jeigu jis gyvent\u0173 vienas arba artimieji netur\u0117t\u0173 galimybi\u0173 pad\u0117ti finansi\u0161kai. Kreiptis \u012f savivaldyb\u0119 ir pra\u0161yti pa\u0161alpos? Mama netur\u0117t\u0173 tam sveikatos, beje, tai pareikalaut\u0173 daug laiko ir nerv\u0173 d\u0117l egzistuojan\u010dios biurokratijos ir dar yra klausimas, ar b\u016bt\u0173 \u012fmanoma sulaukti finansin\u0117s pagalbos\u201c, \u2013 pasakoja sergan\u010dios mamos dukra.<\/p>\n<p>\u0160iuo metu ligos i\u0161moka Lietuvoje sudaro apie 60 proc. anks\u010diau asmens gaut\u0173 pajam\u0173 \u2013 pirmas dvi dienas apmoka darbdavys, v\u0117liau pa\u0161alpa mokama i\u0161 Valstybinio socialinio draudimo fondo l\u0117\u0161\u0173. Taip pat \u012fmanoma kreiptis \u012f savivaldyb\u0119, kurioje asmuo yra registruotas, ir pra\u0161yti kompensacijos u\u017e \u0161ildym\u0105, suvartot\u0105 vanden\u012f. Tuomet savivaldyb\u0117 i\u0161analizuoja esam\u0105 situacij\u0105 ir priima sprendim\u0105, ar yra poreikis suteikti tokio pob\u016bd\u017eio socialin\u0119 param\u0105. Socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pra\u0117jusiais metais daugiau nei 120 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 suteiktos b\u016bsto \u0161ildymo i\u0161laid\u0173 ir i\u0161laid\u0173 vandeniui kompensacijos. Vadinasi kas 23 Lietuvos pilie\u010diui prireik\u0117 tokio pob\u016bd\u017eio pagalbos.<\/p>\n<p>Taip pat savivaldyb\u0117s suteikia vienkartines i\u0161mokas, pavyzd\u017eiui, kai sergama sunkia liga, patiriama trauma \u2013 tokio pob\u016bd\u017eio pa\u0161alp\u0173 skyrimo taisykles ir dyd\u017eius kiekviena savivaldyb\u0117 nustato individualiai. Pavyzd\u017eiui, \u0161iuo metu Panev\u0117\u017eio savivaldyb\u0117je sunkia liga sergantis ar po traumos, \u012fvykusios nelaimingo atsitikimo metu, \u017emogus gali gauti vienkartin\u0119 pa\u0161alp\u0105, jeigu pajamos vienam \u0161eimos nariui per paskutinius 3 m\u0117nesius iki kreipimosi \u012f savivaldyb\u0119 nevir\u0161ija 366 eur\u0173. Gydymosi i\u0161laidoms kompensuoti sunkios ligos atveju \u0160iauli\u0173 miesto savivaldyb\u0117s gyventojas toki\u0105 pa\u0161alp\u0105 gali gauti, kai jo asmenin\u0117s arba bendrai gyvenan\u010di\u0173 asmen\u0173 pajamos nevir\u0161ija 244 eur\u0173. Na, o Marijampol\u0117s savivaldyb\u0117je vienkartin\u0117 i\u0161moka suteikiama susirgus onkologine liga (aktyvaus gydymo stadijos metu), jeigu pajamos vienam asmeniui per m\u0117nes\u012f nevir\u0161ija 427 eur\u0173, \u0161ios socialin\u0117s paramos dydis gali siekti iki 300 eur\u0173.<\/p>\n<p><strong>Finansiniu saugumu turime pasir\u016bpinti patys<\/strong><\/p>\n<p>\u201e\u017dmon\u0117s gauna vidutinio dyd\u017eio ar didesnes pajamas, yra darbingi, sveiki. Ta\u010diau netik\u0117tai juos u\u017eklumpa kritin\u0117s ligos arba patiriamos traumos ir jie nebegali dirbti, vadinasi, nebeturi ir pagrindinio finans\u0173 \u0161altinio. Tuomet reikia ne tik toliau mok\u0117ti mokes\u010dius, apsir\u016bpinti maistu, bet ir \u012fsigyti vaist\u0173 ar kit\u0173 reikaling\u0173 dalyk\u0173. Nei vienas nesame apsaugotas nuo toki\u0173 atvej\u0173, tod\u0117l labai svarbu r\u016bpintis savo ir artim\u0173j\u0173 finansiniu saugumu\u201c, \u2013 sako Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos prezidentas Art\u016bras Bak\u0161inskas.<\/p>\n<p>Pasak jo, kiekvienas asmeni\u0161kai renkasi patogiausi\u0105 taupymo b\u016bd\u0105 \u2013 tai gali b\u016bti taupymas asmenin\u0117je banko s\u0105skaitoje, gyvyb\u0117s draudimas, nekilnojamojo turto \u012fsigijimas, \u012fvairios investicijos ar kt. Nor\u0117dami pasir\u016bpinti savo finansine ateitimi taupymui tur\u0117tume skirti ma\u017eiausiai 10 proc. savo gaunam\u0173 pajam\u0173. Renkantis gyvyb\u0117s draudim\u0105, savo finansin\u012f saugum\u0105 galima garantuoti dviem b\u016bdais: per rizik\u0173 draudim\u0105, kai i\u0161mokos i\u0161mokamos atsitikus nelaimei arba per taupym\u0105, kai, prireikus, apsidraud\u0119s asmuo gali dal\u012f arba vis\u0105 sukaupt\u0105 sum\u0105 panaudoti savo poreikiams. Jeigu \u0161ios l\u0117\u0161os nepanaudojamos nelaim\u0117s atveju, jos, pavyzd\u017eiui, lieka pensin\u0117ms reikm\u0117ms.<\/p>\n<p>Lietuvos banko duomenimis, per 2018-uosius metus net 22,4 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 gavo gyvyb\u0117s draudimo i\u0161mokas \u012fvairi\u0173 nelaimi\u0173 atvejais. Vidutin\u0117 i\u0161moka asmeniui siek\u0117 apie 660 eur\u0173, i\u0161 viso per pra\u0117jusios metu i\u0161mok\u0117ta 14,7 mln. eur\u0173. 2017-aisiais i\u0161mokos \u017ealoms padengti buvo i\u0161mok\u0117tos 21 t\u016bkst. \u017emoni\u0173, vidutin\u0117 i\u0161moka asmeniui siek\u0117 apie 630 eurus. 2018-aisiais vidutin\u0117s i\u0161mokos dydis \u017ealoms dengti augo 3,6 proc.<\/p>\n<p>Pasak A. Bak\u0161insko, draud\u017eiantis gyvyb\u0117s draudimu galima apsidrausti nuo \u012fvairi\u0173 nelaimi\u0173 \u2013 nuo sunki\u0173 traum\u0173, kritini\u0173 lig\u0173, darbingumo praradimo d\u0117l nelaim\u0117s, ne\u012fgalumo ir kt. Draudimo \u012fstatymo nustatyta tvarka, nelaim\u0117s atveju draudimo i\u0161moka privalo b\u016bti i\u0161mok\u0117ta ne v\u0117liau kaip per 30 dien\u0173 nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reik\u0161minga nustatant draud\u017eiamojo \u012fvykio fakt\u0105, aplinkybes, pasekmes ir draudimo i\u0161mokos dyd\u012f.<\/p>\n<p><strong>\u017dmon\u0117s vis labiau r\u016bpinasi savo ateitimi<\/strong><\/p>\n<p>Lietuvos banko duomenys rodo, jog auga apsidraud\u017eian\u010di\u0173j\u0173 nuo \u012fvairi\u0173 nelaimi\u0173 (kai susergama kritine liga, patiriama sunki trauma, tampama ne\u012fgaliu d\u0117l nelaimingo atsitikimo ar ligos arba d\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 netekama darbingumo) skai\u010dius \u2013 pra\u0117jusiais metais \u0161io gyvyb\u0117s draudimo pasira\u0161ytos \u012fmokos augo 7 proc. ir pasiek\u0117 31 mln. eur\u0173. O vis\u0173 pasira\u0161yt\u0173 \u012fmok\u0173 dydis pasiek\u0117 beveik 250 mln. eur\u0173 \u2013 tai 20 mln. daugiau negu 2017-aisiais. Tai rodo, jog \u017emon\u0117s aktyviau r\u016bpinasi savo ateitimi \u2013 pasiruo\u0161ia ir \u201ejuodai dienai\u201c, ir taupo pensijai.<\/p>\n<p>\u201eKai esame pasiruo\u0161\u0119 \u201ejuodai dienai\u201c, gyvename ramiau, nes \u017einome, jog \u012fvykus nelaimei, nereik\u0117s sukti galvos d\u0117l l\u0117\u0161\u0173 ir bus bent \u0161iek tiek ma\u017eiau streso. Savimi ir savo \u0161eima galintys pasir\u016bpinti \u017emon\u0117s jau\u010diasi geriau, tuo pa\u010diu tai naudinga ir valstybei, siekian\u010diai kurti laiming\u0105 ir finansi\u0161kai stabili\u0105 visuomen\u0119. Taip pat ma\u017e\u0117ja valstyb\u0117s finansin\u0117 na\u0161ta, nes reikia mok\u0117ti ma\u017eiau pa\u0161alp\u0173\u201c, \u2013 teigia A. Bak\u0161inskas.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Jei susirgsite v\u0117\u017eiu arba susilau\u017eysite koj\u0105 ant slidaus \u0161aligatvio \u2013 valstyb\u0117s socialin\u0117 sistema jums pad\u0117s: pavyzd\u017eiui, skirs maksimaliai 300 eur\u0173 vienkartin\u0119 pa\u0161alp\u0105. Ir tik tuomet, jeigu trij\u0173 asmen\u0173 \u0161eima i\u0161 viso u\u017edirba ne daugiau nei 1000 eur\u0173. Su tokia socialin\u0117s apsaugos sistema susid\u016br\u0117 jauna moteris \u2013 Dovil\u0117 pasakoja, jog iki rimt\u0173 sveikatos sutrikim\u0173 jos mama [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":16651,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-16655","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16655","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16655"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16655\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16651"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16655"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16655"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16655"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}