{"id":16743,"date":"2020-02-28T12:39:16","date_gmt":"2020-02-28T10:39:16","guid":{"rendered":"https:\/\/gda.lt\/?p=16743"},"modified":"2020-02-28T12:39:16","modified_gmt":"2020-02-28T10:39:16","slug":"lietuvos-tendencija-taupymas-ateiciai-ar-gyvenimas-sia-diena","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/gda.lt\/en\/lietuvos-tendencija-taupymas-ateiciai-ar-gyvenimas-sia-diena\/","title":{"rendered":"Lietuvos tendencija: taupymas atei\u010diai ar gyvenimas \u0161ia diena?"},"content":{"rendered":"

Per pastaruosius dvejus metus vidutin\u0117s pajamos augo penktadaliu, bet taupan\u010di\u0173j\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 skai\u010dius \u2013 tik 3 proc. ir dabar siekia beveik 69 proc. Kaip teigiama Lietuvos banko nam\u0173 \u016bki\u0173 apklausos ap\u017evalgoje, a\u0161tuoni i\u0161 de\u0161imties respondent\u0173 planuoja pajamas ir septyni i\u0161 de\u0161imties siekia sutaupyti.<\/strong><\/p>\n

Gyvenimas ger\u0117ja, pajamos auga, o \u017emon\u0117s aktyviau taupo \u2013 pensijai ir \u201ejuodai dienai\u201c. Taupymas vaikams ir vidutin\u0117s pajamos auga pana\u0161iu tempu. Tur\u0117dami tinkamas s\u0105lygas \u017emon\u0117s skiria l\u0117\u0161\u0173 taupymui savo at\u017ealoms, ta\u010diau vert\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti ir sav\u0119s. \u0160iandien \u2013 galime gyventi gerai, ta\u010diau ne\u017einome, koks bus rytojus, tod\u0117l labai svarbu i\u0161laikyti balans\u0105. <\/strong><\/p>\n

Per dvejus metus \u2013 vidutin\u0117s pajamos augo penktadaliu<\/strong><\/p>\n

Oficialios statistikos portalo duomenimis, 2019-\u0173j\u0173 pabaigoje vidutinis atlyginimas Lietuvoje siek\u0117 834 eurus \u201e\u012f rankas\u201c \u2013 kitaip tariant, vidutin\u0117s pajamos augo beveik 12 proc. 2018-\u0173j\u0173 pabaigoje \u0161i suma siek\u0117 751 eur\u0105, o 2017-aisiais \u2013 690 eur\u0173.<\/p>\n

Taigi per pastaruosius dvejus metus vidutin\u0117s gyventoj\u0173 pajamos did\u0117jo penktadaliu, t. y. 21 proc. (144 eurais). Ekonomika auga, \u017emoni\u0173 gyvenimas ger\u0117ja, d\u017eiugina ir tai, jog did\u0117ja susidom\u0117jimas ilgalaikiu taupymu. Pavyzd\u017eiui, Lietuvos banko duomenimis, gyvyb\u0117s draudimo \u012fmokos per 2019-uosius augo beveik 9 proc. (270,4 mln. eur\u0173), 2018-aisiais \u0161is \u012fmok\u0173 augimas pagal sudarytas sutartis siek\u0117 apie 7 proc.<\/p>\n

Tai, jog pra\u0117jusiais metais gyvyb\u0117s draudimo rinka augo 2 proc. daugiau, negu 2018-aisiais, rodo, jog Lietuvos gyventojai aktyviau r\u016bpinasi savo finansiniu saugumu. O \u012fprotis gyventi tik \u0161ia diena, nors dar ir gerokai gajus, ta\u010diau \u017eingsnis po \u017eingsnio nyksta ir \u017emon\u0117s labiau galvoja apie ateit\u012f ir jai ruo\u0161iasi.<\/p>\n

2020-aisiais gyvyb\u0117s draudimo rinka tikisi dar aktyvesnio \u017emoni\u0173 susidom\u0117jimo ilgalaikio taupymo b\u016bdais \u2013 investavimu \u012f \u012fvairias sritis, II ir III pensij\u0173 pakopomis, gyvyb\u0117s draudimu. Tikimasi, jog \u0161iemet gyvyb\u0117s draudimo rinka augs 7 proc.<\/p>\n

Daugiau r\u016bpinsim\u0117s sveikata ir savo vaik\u0173 ateitimi<\/strong><\/p>\n

Tiek Lietuvos banko komentare, tiek m\u016bs\u0173 asociacijoje matome kur kas didesn\u012f susidom\u0117jim\u0105 sveikatos, kritini\u0173 lig\u0173 draudimu. Pastaruosius trejus metus sveikatos draudimo \u012fmokos augo stabiliai 7\u20138 proc. ir 2019-aisiais galiausiai siek\u0117 33,8 mln. eur\u0173.<\/p>\n

Esame gird\u0117j\u0119 daug li\u016bdn\u0173 istorij\u0173 apie tai, kaip drasti\u0161kai kei\u010diasi \u017emoni\u0173 gyvenimai, kai jie patiria sunkias traumas ar suserga kritin\u0117mis ligomis. Sunku ne tik emoci\u0161kai, bet ir finansi\u0161kai \u2013 \u017emogus nebegali dirbti kaip \u012fprastai, ma\u017e\u0117ja pajamos, da\u017enai \u2013 reikalinga ir artim\u0173j\u0173 parama.<\/p>\n

Sveikatos draudimo \u012fmok\u0173 augimas rodo, jog Lietuvos gyventojai tampa finansi\u0161kai nepriklausomais ir savaranki\u0161kais. Tai \u2013 brand\u017eios \u0161alies bruo\u017eas. Tuo pa\u010diu \u2013 tai naudinga ir valstybei, nes, kai \u017emon\u0117s gali savimi pasir\u016bpinti \u012fvairiais gyvenimo atvejais, \u0161alis, savo ruo\u017etu, gali skirti daugiau l\u0117\u0161\u0173 jautrioms sritims, nes nereikia mok\u0117ti didelio kiekio pa\u0161alp\u0173.<\/p>\n

Kita ry\u0161ki gyvyb\u0117s draudimo kryptis \u2013 r\u016bpinimasis vaik\u0173 ateitimi. Matome, jog \u017emon\u0117s labai aktyviai naudojasi galimybe aprausti ma\u017eame\u010dius vaikus ir tokiu b\u016bdu kaupia l\u0117\u0161as j\u0173 atei\u010diai \u2013 studijoms, gyvenimo prad\u017eiai. Kaip rodo asociacijoje surinkti duomenys, da\u017eniausiai t\u0117vai vaikams l\u0117\u0161as kaupti pradeda, kai \u0161ie yra dar\u017eelinuk\u0173 am\u017eiaus.<\/p>\n

M\u016bs\u0173 duomenimis, 2018-aisiais galiojan\u010di\u0173 sutar\u010di\u0173 vaiko naudai skai\u010dius siek\u0117 90 t\u016bkst., 2017-aisiais \u2013 80 t\u016bkst. T. y., 12 proc. augimas per vienerius metus.<\/p>\n

2019-aisiais vie\u0161ojoje erdv\u0117je taip pat gird\u0117jome nema\u017eai diskusij\u0173 apie darbuotoj\u0173 draudim\u0105. Vyko diskusijos su VMI, tartasi, ai\u0161kintasi, kokia b\u016bt\u0173 geriausia draudimo sistema ir tvarka tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Matome, jog \u0161ios diskusijos suaktyvino \u012fmoni\u0173 susidom\u0117jim\u0105 kaupimu per gyvyb\u0117s draudim\u0105 ir darbuotoj\u0173 sveikatos, nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 draudimu.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Per pastaruosius dvejus metus vidutin\u0117s pajamos augo penktadaliu, bet taupan\u010di\u0173j\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 skai\u010dius \u2013 tik 3 proc. ir dabar siekia beveik 69 proc. Kaip teigiama Lietuvos banko nam\u0173 \u016bki\u0173 apklausos ap\u017evalgoje, a\u0161tuoni i\u0161 de\u0161imties respondent\u0173 planuoja pajamas ir septyni i\u0161 de\u0161imties siekia sutaupyti. Gyvenimas ger\u0117ja, pajamos auga, o \u017emon\u0117s aktyviau taupo \u2013 pensijai ir \u201ejuodai […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":16744,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-16743","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16743","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16743"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16743\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16744"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16743"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16743"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16743"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}