{"id":16775,"date":"2020-04-27T12:56:27","date_gmt":"2020-04-27T10:56:27","guid":{"rendered":"https:\/\/gda.lt\/?p=16775"},"modified":"2020-04-27T12:56:27","modified_gmt":"2020-04-27T10:56:27","slug":"lietuvoje-mirstamumas-nuo-sirdies-ir-kraujagysliu-ligu-yra-triskart-didesnis-nei-europos-sajungos-vidurkis-kasmet-nuo-siu-ligu-lietuvoje-mirsta-net-22-tukstanciai-zmoniu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/gda.lt\/en\/lietuvoje-mirstamumas-nuo-sirdies-ir-kraujagysliu-ligu-yra-triskart-didesnis-nei-europos-sajungos-vidurkis-kasmet-nuo-siu-ligu-lietuvoje-mirsta-net-22-tukstanciai-zmoniu\/","title":{"rendered":"Lietuvoje mir\u0161tamumas nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 yra triskart didesnis nei Europos s\u0105jungos vidurkis: kasmet nuo \u0161i\u0173 lig\u0173 Lietuvoje mir\u0161ta net 22 t\u016bkstan\u010diai \u017emoni\u0173"},"content":{"rendered":"

Nors \u0161iuo laikotarpiu \u017einiasklaidoje daugiausia d\u0117mesio skiriama pasaulinei COVID-19 pandemijai, nevalia pamir\u0161ti, jog nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 Lietuvoje mir\u0161ta ir mirs daug daugiau nei nuo virusin\u0117s infekcijos. Jau daugel\u012f met\u0173 situacija Lietuvoje yra li\u016bdna, kas antras \u017emogus mir\u0161ta nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 \u2013 miokardo infarkto, insulto ir kit\u0173 \u0161irdies bei kraujotakos sistemos lig\u0173.<\/strong>\u00a0<\/strong><\/p>\n

Namuose karantino metu leid\u017eiam\u0105 laik\u0105 gyventojai kvie\u010diami i\u0161naudoti prasmingai \u2013 prisijungti prie internetu nemokamai transliuojam\u0173 kardiotreniruo\u010di\u0173 ir taip sustiprinti savo \u0161ird\u012f. Vis\u0105 m\u0117nes\u012f, kol vyks akcija \u201e\u0160irdies ritmu\u201c, profesional\u016bs treneriai gyventojus mokys \u0161ird\u017eiai nauding\u0173 pratim\u0173.<\/p>\n

 <\/p>\n

Mir\u0161tame triskart da\u017eniau <\/strong><\/p>\n

Nerimaujant d\u0117l augan\u010dio mir\u010di\u0173 nuo COVID-19 viruso bei jo sukelt\u0173 komplikacij\u0173 skai\u010diui, nereikt\u0173 pamir\u0161ti ir kitos ni\u016brios statistikos, kuri\u0105 Lietuvos gydytojai stebi jau daugel\u012f met\u0173, \u2013 itin auk\u0161to mir\u0161tamumo nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173. Pra\u0117jusiais metais Lietuvoje nuo \u0161i\u0173 lig\u0173 mir\u0117 net 22\u00a0000 \u017emoni\u0173.<\/p>\n

M\u016bs\u0173 \u0161alies sergamumo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis bei mir\u0161tamumo nuo j\u0173 rodikliai beveik triskart didesni u\u017e Europos S\u0105jungos vidurkius.<\/p>\n

\u201ePagrindin\u0117 prie\u017eastis, kod\u0117l Lietuvoje stebimas didelis mir\u0161tamumas nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, yra nepakankamas d\u0117mesys savo sveikatai. Mes vis dar sunkiai prisijaukiname taisykling\u0105 mityb\u0105, turime \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173, nesuvokiame fizin\u0117s kult\u016bros svarbos, nekreipiame d\u0117mesio \u012f \u201etyliuosius\u201c \u017eudikus \u2013 auk\u0161t\u0105 kraujo spaudim\u0105 bei didel\u012f cholesterolio kiek\u012f kraujyje. Labiausiai li\u016bdina, jog nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 neretai mir\u0161ta darbingo am\u017eiaus, daug plan\u0173 gyvenime tur\u0117j\u0119 \u017emon\u0117s. Kas nepaprastai svarbu ir k\u0105 nuolat signalizuoja tarptautin\u0117s organizacijos, tokios kaip Pasaulin\u0117 \u0161irdies federacija, kad net 80 proc. prie\u0161laikini\u0173 mir\u010di\u0173 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 galima i\u0161vengti, kontroliuojant pagrindinius rizikos veiksnius \u201c, \u2013 teigia Lietuvos \u0161irdies asociacijos prezident\u0117 docent\u0117, gydytoja – kardiolog\u0117 Sigita Glaveckait\u0117.<\/p>\n

 <\/p>\n

Fizinis aktyvumas \u2013 prevencijos pagrindas<\/strong>\u00a0<\/strong><\/p>\n

\u201eReguliarus fizinis aktyvumas yra kertinis \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 prevencijos akmuo, suma\u017einantis bendr\u0105 mirtingum\u0105 ir mir\u0161tamum\u0105 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 net 20-30 proc. Reguliarus fizinis aktyvumas teigiamai veikia kitus rizikos veiksnius: ma\u017eina kraujo spaudim\u0105, \u201eblog\u0105j\u012f\u201c (MTL) cholesterol\u012f, k\u016bno mas\u0119 ir gliukoz\u0117s kiek\u012f kraujyje. Neu\u017emir\u0161kime, jog fizinis aktyvumas pagerina savijaut\u0105 ir protin\u0119 sveikat\u0105. Taigi, nesuklysiu pavadindama fizin\u012f aktyvum\u0105 vaistu nuo vis\u0173 lig\u0173\u201c, \u2013 at\u017eymi Lietuvos \u0161irdies asociacijos prezident\u0117.<\/p>\n

\u201eDa\u017enai sulaukiu klausimo apie tai, kokios yra fizinio aktyvumo rekomendacijos. \u0160iuo atveju pasaulio kardiologai sutaria, jog rimt\u0173 kardiologini\u0173 problem\u0173 neturin\u010diam \u017emogui reikt\u0173 u\u017esiimti vidutinio intensyvumo (kai kv\u0117pavimas pada\u017en\u0117ja, bet dar galite kalb\u0117ti pilnais sakiniais) fizine veikla 30 minu\u010di\u0173 per dien\u0105 ma\u017eiausiai penkias dienas per savait\u0119 (t.y. 150 minu\u010di\u0173 per savait\u0119) arba intensyvia (kv\u0117pavimas da\u017enas ir ne\u012fmanoma komforti\u0161kai kalb\u0117tis) fizine veikla 15 minu\u010di\u0173 per dien\u0105 ma\u017eiausiai 5 dienas per savait\u0119 (t.y. 75 minutes per savait\u0119). Siekdama paskatinti \u017emon\u0117s b\u016bti fizi\u0161kai aktyvesnius, rekomenduoju veikl\u0105, kuri b\u016bt\u0173 maloni ir kuri\u0105 b\u016bt\u0173 galima paversti \u012fpro\u010diu. Pacientus, turin\u010dius rimt\u0173 kardiologini\u0173 problem\u0173 kvies\u010diau aptarti planuojam\u0105 fizin\u012f aktyvum\u0105 su savo \u0161eimos gydytoju ar kardiologu.\u201c \u2013 pataria Lietuvos \u0161irdies asociacijos prezident\u0117.<\/p>\n

Apie fizinio aktyvumo naud\u0105 sveikatai kalba ne tik gydytojai, bet ir profesional\u016bs sporto treneriai. Anot sporto instruktor\u0117s Lauros Braziulyt\u0117s, norint stiprinti \u0161ird\u012f ir gerinti jos veikl\u0105, naudingiausia u\u017esiimti aerobiniais pratimais.<\/p>\n

\u201ePrad\u0117ti galite nuo lengvo pasivaik\u0161\u010diojimo gamtoje, judri\u0173 \u017eaidim\u0173, va\u017eiavimo dvira\u010diu ar lipimo laiptais. Idealu, jei fizine veikla u\u017esiimtum\u0117te bent 30 min. kelet\u0105 kart\u0173 per savait\u0119\u201c, \u2013 vardija L. Braziulyt\u0117.<\/p>\n

Trener\u0117 pabr\u0117\u017eia, jog mank\u0161ta padeda reguliuoti kraujosp\u016bd\u012f, ma\u017eina kraujo kre\u0161\u0117jim\u0105, u\u017etikrina geresn\u0119 kraujo cirkuliacij\u0105 bei maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 ir deguonies perne\u0161im\u0105 organizme.<\/p>\n

L. Braziulyt\u0117 taip pat atskleid\u017eia, kaip kiekvienas galime apskai\u010diuoti sau tinkamiausi\u0105 fizin\u012f kr\u016bv\u012f: \u201eSvarbu treniruotis optimaliu intensyvumu ir pasirinkus tinkam\u0105 fizin\u012f kr\u016bv\u012f. Kr\u016bvis tur\u0117t\u0173 b\u016bti toks, kad \u017emogus treniruot\u0117s metu pasiekt\u0173 nuo 50 iki 85% savo maksimalaus pulso da\u017enio. J\u012f galima apytiksliai apsiskai\u010diuoti i\u0161 220 at\u0117mus savo am\u017ei\u0173, t.y., jeigu jums 35 metai, tai maksimalus pulso da\u017enis bus apie 185, vadinasi, treniruot\u0117s metu \u0161irdis tur\u0117t\u0173 plakti nuo 93 iki 157 kart\u0173 per minut\u0119\u201c.<\/p>\n

 <\/p>\n

Nesirgti \u2013 pigiau <\/strong><\/p>\n

R\u016bpintis savo sveikata bei b\u016bti fizi\u0161kai aktyvius skatina ir vieni i\u0161 akcijos iniciatori\u0173 Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos prezidentas Art\u016bras Bak\u0161inskas.<\/p>\n

\u201eMir\u0161tamumo nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 statistika Lietuvoje \u0161okiruoja \u2013 \u0161i lig\u0173 grup\u0117 nusine\u0161a daugiausia m\u016bs\u0173 \u0161alies pilie\u010di\u0173 gyvybi\u0173, bent \u0161iuo metu \u2013 t\u016bkstant\u012f kart\u0173 daugiau nei koronavirusas. Bet gera \u017einia yra ta, kad tam galime u\u017ekirsti keli\u0105 sveikesne rutina ir reguliaria fizine veikla, kuri ne tik pagerina \u0161irdies darb\u0105, bet ir pakelia nuotaik\u0105\u201c, \u2013 sako A. Bak\u0161inskas.<\/p>\n

Anot specialisto, per retai susim\u0105stome, kokios skaud\u017eios gali b\u016bti sunkios ligos pasekm\u0117s, neapskai\u010diuojame, kiek santaup\u0173 prireikt\u0173 gydymui, reabilitacijai, kaip i\u0161laikytume \u0161eim\u0105 d\u0117l ligos nebegal\u0117dami dirbti. \u201eSvarbu elgtis atsakingai, pagalvoti apie \u012fvairius scenarijus, tur\u0117ti plan\u0105 net ir pa\u010diam blogiausiam atvejui. Ta\u010diau svarbiausia \u2013 imtis priemoni\u0173, kad jo neprireikt\u0173\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia A. Bak\u0161inskas.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nors \u0161iuo laikotarpiu \u017einiasklaidoje daugiausia d\u0117mesio skiriama pasaulinei COVID-19 pandemijai, nevalia pamir\u0161ti, jog nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 Lietuvoje mir\u0161ta ir mirs daug daugiau nei nuo virusin\u0117s infekcijos. Jau daugel\u012f met\u0173 situacija Lietuvoje yra li\u016bdna, kas antras \u017emogus mir\u0161ta nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 \u2013 miokardo infarkto, insulto ir kit\u0173 \u0161irdies bei kraujotakos sistemos lig\u0173.\u00a0 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":16776,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-16775","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16775","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16775"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16775\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16776"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16775"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16775"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16775"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}