{"id":16858,"date":"2020-12-18T12:21:26","date_gmt":"2020-12-18T10:21:26","guid":{"rendered":"https:\/\/gda.lt\/?p=16858"},"modified":"2020-12-18T12:21:26","modified_gmt":"2020-12-18T10:21:26","slug":"pandemija-keicia-nepriklausomybes-kartos-elgesi-psichologe-sako-kad-taupyti-dabar-gali-buti-paprasciau","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/gda.lt\/en\/pandemija-keicia-nepriklausomybes-kartos-elgesi-psichologe-sako-kad-taupyti-dabar-gali-buti-paprasciau\/","title":{"rendered":"Pandemija kei\u010dia Nepriklausomyb\u0117s kartos elges\u012f: psicholog\u0117 sako, kad taupyti dabar gali b\u016bti papras\u010diau"},"content":{"rendered":"

Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos atliktas tyrimas atskleid\u0117, kad vyrai ir jaunesni gyventojai pandemijos metu ne tik da\u017eniau susim\u0105st\u0117 apie finansinio u\u017enugario svarb\u0105, bet ir da\u017eniau ketino skirti daugiau l\u0117\u0161\u0173 finansiniam saugumui u\u017etikrinti.<\/strong><\/p>\n

\u201eAnalizuodami tyrimo rezultatus pastebime, kad moterys, vyresni \u017emon\u0117s, auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo ir did\u017eiausi\u0173\u0328 pajam\u0173 apklaustieji finansinio u\u017enugario svarb\u0105 da\u017eniau gerai suvok\u0117 ir iki pandemijos, tuo tarpu vyrai ir 18-45 met\u0173 tyrimo dalyviai kiek da\u017eniau teigia, kad tik pandemijos metu suprato, kaip svarbu tur\u0117ti finansin\u012f u\u017enugar\u012f\u201c, – kalb\u0117jo Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos<\/a> prezidentas Art\u016bras Bak\u0161inskas.<\/p>\n

\u012e klausim\u0105, ar ateityje, po pandemijos, ketina skirti daugiau l\u0117\u0161\u0173 finansiniam saugumui u\u017etikrinti, 18-25 m. am\u017eiaus grup\u0117je teigiamai atsak\u0117 60,2 proc. apklaust\u0173j\u0173, 26-35 m. am\u017eiaus grup\u0117je \u2013 57 proc. apklaust\u0173j\u0173, o 56 m. ir vyresni\u0173 galvojan\u010di\u0173, kad reikt\u0173 skirti daugiau l\u0117\u0161\u0173 finansiniam saugumui u\u017etikrinti, buvo 43 proc.<\/p>\n

Imtis kokio nors veiksmo skatina nerimas<\/strong><\/h3>\n

Apklausos rezultatai nestebina psicholog\u0173. \u201e\u0160auk\u0161tas proto<\/a>\u201c \u012fk\u016br\u0117ja, sveikatos psicholog\u0117 Monika Kuzminskait\u0117 sako, kad nerimas, baim\u0117 ar pyktis, i\u0161 to kylantis noras kontroliuoti situacij\u0105 ir veikti skatina imtis \u012fvairi\u0173 veiksm\u0173 – savanoriauti, dirbti, taip pat ir imtis prevencini\u0173 veiksm\u0173 ir b\u016bti geriau pasirengus, jei gr\u0117sm\u0117 vis tik virs realiu gyvenimu.<\/p>\n

\u201eTaupyti dabar gali b\u016bti papras\u010diau, tai pavyksta lengviau – neveikiant daugeliui \u012fprastini\u0173 pinig\u0173 \u201etraukos centr\u0173\u201c, taupymas pavyksta \u201esavaime\u201c, ir tai labiau motyvuoja.<\/p>\n

Neatsiradus daug nauj\u0173 i\u0161laid\u0173, liekantys pinigai taupomi be didesni\u0173 pastang\u0173. Priskirti sau lengvesni\u0173 pergali\u0173 nuopelnus nat\u016braliai b\u016bdinga daugelyje \u012fvairi\u0173 situacij\u0173. Galiausiai, auganti pinig\u0173 suma s\u0105skaitoje motyvuoja taupyti toliau kiekvien\u0105 kart\u0105, pa\u017evelgus \u012f s\u0105skait\u0105. Visa tai nerei\u0161kia, kad santaupos visi\u0161kai i\u0161naikina finansin\u012f nerim\u0105, ta\u010diau tai tikrai padeda\u201c, – kalba M.\u00a0Kuzminskait\u0117.<\/p>\n

Pandemijos patirtis pakeis Nepriklausomyb\u0117s kartos nuostatas ir elges\u012f<\/strong><\/h3>\n

Atsakydama \u012f klausim\u0105, kod\u0117l jauni \u017emon\u0117s apie finansinio u\u017enugario svarb\u0105 negalvojo anks\u010diu, psicholog\u0117 M.\u00a0Kuzminskait\u0117 prisimena sen\u0105 patarl\u0119, pabr\u0117\u017eian\u010di\u0105 patirties svarb\u0105 \u2013 \u201eU\u017e vien\u0105 mu\u0161t\u0105 de\u0161imt nemu\u0161t\u0173 duoda.\u201c<\/p>\n

\u201ePoky\u010diai, kurie vyksta dabar, kaip tik ir yra ta ne\u012fprasta patirtis, kuri pakeis dabartini\u0173 jaun\u0173 \u017emoni\u0173 nuostatas ir elges\u012f. Jaunesni \u017emon\u0117s, gim\u0119 jau Nepriklausomyb\u0117s metais, neturi tokios patirties, kuri anks\u010diau b\u016bt\u0173 i\u0161mokiusi taupyti ir kaupti. Jie nebesupranta, kod\u0117l reikt\u0173 kaupti mai\u0161elius, tu\u0161\u010dius stiklainius ar saugoti vaik\u0173 \u017eaislus an\u016bkams. Vyresn\u0117s kartos \u017emon\u0117ms tai buvo nat\u016bralus, prakti\u0161kam buitiniam i\u0161gyvenimui reikalingas ir labai pravert\u0119s \u012fg\u016bdis. Tod\u0117l vyresni \u017emon\u0117s taup\u0117 ir labiau r\u016bpinosi finansais d\u0117l anks\u010diau patirt\u0173 poky\u010di\u0173 gyvenime. Tuo tarpu moterys Lietuvoje da\u017eniau yra atsakingos u\u017e \u0161eimos biud\u017eet\u0105, pinig\u0173 planavim\u0105 ir valdym\u0105, taip pat statisti\u0161kai da\u017eniau u\u017edirba ma\u017eiau, tod\u0117l didesnis finansiniu u\u017enugariu besir\u016bpinan\u010di\u0173 moter\u0173 skai\u010dius taip pat nestebina.<\/p>\n

Bet kokie poky\u010diai gyvenime atne\u0161a daug neapibr\u0117\u017etumo, kuriam \u012fveikti norisi tur\u0117ti \u012fvairi\u0173 apsaugos priemoni\u0173 ir \u201epagalvi\u0173\u201c, kurios \u00a0padeda poky\u010dius i\u0161gyventi\u201c, – apibendrina M.\u00a0Kuzminskait\u0117.<\/p>\n

Pasibaigus pandemijai \u2013 gr\u0117sm\u0117 \u201eatsigriebti\u201c<\/strong><\/h3>\n

Kita vertus, ar \u017emogus imasi taupyti, o gal kaip tik ima beatodairi\u0161kai leisti pinigus, labai priklauso nuo to, kokio dyd\u017eio gr\u0117sm\u0119 jis suvokia. Pasak M.\u00a0Kuzminskait\u0117s, jei gr\u0117sm\u0117 vertinama kaip \u012fveikiama, tuomet taupymas kaip racionali reakcija \u012f neapibr\u0117\u017et\u0105 laikotarp\u012f yra labiau tik\u0117tina reakcija. Ta\u010diau taip pat tik\u0117tina, kad, neapibr\u0117\u017etumui suma\u017e\u0117jus, pavyzd\u017eiui, atsiradus vakcinai ar susirgim\u0173 skai\u010diui gr\u012f\u017eus \u012f labai \u017eem\u0105 lyg\u012f, buv\u0119 i\u0161laid\u0173 \u012fpro\u010diai gr\u012f\u0161 \u012f labai pana\u0161\u0173 lyg\u012f, o gal net kuriam laikui persvers \u012f prie\u0161ing\u0105 pus\u0119, siekiant \u201eatsigriebti\u201c.<\/p>\n

Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos prezidentas A.\u00a0Bak\u0161inskas \u012fsitikin\u0119s, kad nesvarbu, kaip \u017emogus taupo \u2013 ar kaupia banko s\u0105skaitoje, renkasi gyvyb\u0117s draudim\u0105, ar investuoja, bet, norint pasir\u016bpinti savo finansine ateitimi, taupymui ir toliau reikt\u0173 skirti ma\u017eiausiai 10 proc.\u00a0 gaunam\u0173 pajam\u0173.<\/p>\n

\u201eGyvyb\u0117s draudimas yra investicija \u012f finansin\u012f saugum\u0105, kuri suteikia stabilumo gyvenime, kai to labiausiai reikia. Vaizd\u017eiai kalbant, investicinis ar kaupiamasis gyvyb\u0117s draudimas gali pad\u0117ti ne vien\u0105, o dvi pagalves: turint papildomas draudimo apsaugas, kai i\u0161mokos i\u0161mokamos atsitikus nelaimei, arba per taupym\u0105, kai pinigai kaupiami vaik\u0173 studijoms, savaranki\u0161ko gyvenimo prad\u017eiai, arba oriai, labiau apr\u016bpintai senatvei\u201d, – sako A.\u00a0Bak\u0161inskas.\u00a0<\/em><\/strong><\/p>\n

Apie tyrim\u0105<\/em><\/strong>\u00a0<\/em><\/h3>\n

Tyrimo tikslas – su\u017einoti visuomen\u0117s po\u017ei\u016br\u012f \u012f finansin\u012f saugum\u0105 pandemijos metu. Tyrimo metu apklausta 1010 \u0161alies gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus visoje \u0161alies teritorijoje. Apklaus\u0105 2020 m. spalio 6 \u2013 14 dienomis <\/em>Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos u\u017esakymu <\/em>atliko rinkos ir visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrim\u0173 kompanija \u201eSpinter tyrimai\u201c. <\/em><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos atliktas tyrimas atskleid\u0117, kad vyrai ir jaunesni gyventojai pandemijos metu ne tik da\u017eniau susim\u0105st\u0117 apie finansinio u\u017enugario svarb\u0105, bet ir da\u017eniau ketino skirti daugiau l\u0117\u0161\u0173 finansiniam saugumui u\u017etikrinti. \u201eAnalizuodami tyrimo rezultatus pastebime, kad moterys, vyresni \u017emon\u0117s, auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo ir did\u017eiausi\u0173\u0328 pajam\u0173 apklaustieji finansinio u\u017enugario svarb\u0105 da\u017eniau gerai suvok\u0117 ir iki […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":16859,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[10,19],"class_list":["post-16858","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","tag-gyvybes-draudimas","tag-kaupimas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16858","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16858"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16858\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16859"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16858"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16858"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16858"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}