{"id":16914,"date":"2021-04-15T11:31:02","date_gmt":"2021-04-15T09:31:02","guid":{"rendered":"https:\/\/gda.lt\/?p=16914"},"modified":"2021-04-15T11:31:02","modified_gmt":"2021-04-15T09:31:02","slug":"tik-vos-daugiau-nei-trecdalis-gyventoju-istikus-nelaimei-turetu-pajamu-pragyventi-bent-vienerius-metus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/gda.lt\/en\/tik-vos-daugiau-nei-trecdalis-gyventoju-istikus-nelaimei-turetu-pajamu-pragyventi-bent-vienerius-metus\/","title":{"rendered":"Tik vos daugiau nei tre\u010ddalis gyventoj\u0173 i\u0161tikus nelaimei tur\u0117t\u0173 pajam\u0173 pragyventi bent vienerius metus"},"content":{"rendered":"

Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos u\u017esakymu atlikta visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklausa atskleid\u0117 visuomen\u0117s finansinio i\u0161prusimo spragas ir paradoks\u0173 kupin\u0105 Lietuvos gyventoj\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f finansin\u012f saugum\u0105.<\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/strong>Daugelis lietuvi\u0173 i\u0161tikus didelei nelaimei vis dar tik\u0117t\u0173si paramos i\u0161 valstyb\u0117s ki\u0161en\u0117s, nors dauguma sutinka, kad valstyb\u0117 tam neturi pakankamai galimybi\u0173. Per penkerius metus paaugo dalis gyventoj\u0173, kurie naudot\u0173 savo santaupas ar pra\u0161yt\u0173 artim\u0173j\u0173 pagalbos, ta\u010diau tik 38 proc. gyventoj\u0173 mano, kad, i\u0161tikus didelei nelaimei, jie tur\u0117t\u0173 pajam\u0173 \u0161altini\u0173 i\u0161gyventi bent vienerius metus.<\/p>\n

53 proc. apklausos respondent\u0173 mano, kad gyvyb\u0117s draudimas gali u\u017etikrinanti finansin\u012f saugum\u0105 nelaim\u0117s atveju ir yra tinkama priemon\u0117 kaupti l\u0117\u0161as atei\u010diai \u2014 su tuo da\u017eniau sutiko auk\u0161\u010diausio i\u0161silavinimo, didesni\u0173 pajam\u0173 gyventojai. 79 proc. apklaust\u0173j\u0173 pritaria, kad valstyb\u0117 tur\u0117t\u0173 mokestin\u0117mis priemon\u0117mis skatinti gyventojus r\u016bpintis savo finansiniu saugumu ir ateitimi. 37 proc. besidraud\u017eian\u010di\u0173 gyvyb\u0117s draudimu b\u016bt\u0173 link\u0119 nutraukti turimas gyvyb\u0117s draudimo sutartis, jeigu valstyb\u0117 nustot\u0173 skatinti gyventojus papildomai taupyti atei\u010diai mokestin\u0117mis priemon\u0117mis.<\/p>\n

Gr\u0119\u017eiasi \u012f santaupas ir artimuosius<\/strong><\/h3>\n

\u0160i\u0173 met\u0173 prad\u017eioje atliktos apklausos metu buvo u\u017eduotas toks pats klausimas, kaip ir 2016 metais: i\u0161 koki\u0173 \u0161altini\u0173 gyvent\u0173 respondentai i\u0161tikus didelei nelaimei, sunkiai susirgus, netekus darbingumo ar \u0161eimos maitintojo. Apklausa atskleid\u0117, kad 63 proc. gyventoj\u0173 vis dar da\u017eniausiai tiest\u0173 rank\u0105 \u012f valstyb\u0117s ar \u201eSodros\u201c ki\u0161en\u0119 (2016 metais toki\u0173 buvo 65 proc.).\u00a0 Kita vertus, net 65 proc. respondent\u0173 sak\u0117 manantys, kad valstyb\u0117 neturi pakankamai galimybi\u0173 deramai pasir\u016bpinti jais ar j\u0173 \u0161eimos nariais susirgus sunkia liga, \u012fvykus nelaimingam atsitikimui, netekus darbingumo ar \u0161eimos maitintojo.<\/p>\n

Per penkerius metus padid\u0117jo dalis gyventoj\u0173, kurie naudot\u0173 savo asmenines l\u0117\u0161as, santaupas ar ind\u0117lius. 2016 metais toki\u0173 buvo 40 proc., 2021 metais \u2014 jau 54 proc. Savo asmenines l\u0117\u0161as da\u017eniau naudot\u0173 auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo, did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 respondentai. Tuo tarpu ma\u017eiausias pajamas gaunantys apklaustieji, moterys da\u017eniau pra\u0161yt\u0173 \u0161eimos nari\u0173 pagalbos. 2016 metais toki\u0173 buvo 28 proc., 2021 metais \u2014 31 proc.<\/p>\n

\u201ePernai draudimo \u017ealoms padengti gyvyb\u0117s draudimo bendrov\u0117s i\u0161 viso i\u0161mok\u0117jo daugiau kaip 15 mln. 751 t\u016bkst. eur\u0173. Jei gyventojai \u0161i\u0173 l\u0117\u0161\u0173 neb\u016bt\u0173 gav\u0119 i\u0161 draudimo, j\u0173 l\u016bkes\u010diai nei\u0161vengiamai b\u016bt\u0173 kryp\u0119 \u012f valstyb\u0117s socialin\u0119 sistem\u0105. Apsidraudusios \u0161eimos, netekusios \u0161eimos maitintojo, kreipiasi \u012f draudikus, o ne pra\u0161o paramos i\u0161 valstyb\u0117s ar nelenda \u012f skolas\u201c, \u2014 sako Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos prezidentas Art\u016bras Bak\u0161inskas.<\/p>\n

Finansinis nera\u0161tingumas didina turtin\u0119 nelygyb\u0119<\/strong><\/h3>\n

55 proc. respondent\u0173 sak\u0117 kaupiantys arba ketinantys kaupti su gyvyb\u0117s draudimu. Da\u017eniau su gyvyb\u0117s draudimu kaupia auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo, didesni\u0173 pajam\u0173 respondentai. Nekaupia, bet ketina tai daryti \u2013 18-25 m. apklaustieji. Nekaupia ir neketina to daryti \u2013 da\u017eniau vyriausi (46 m. ir vyresni), \u017eemesnio i\u0161simokslinimo, ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173 apklaustieji.<\/p>\n

Pasak Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos Komunikacijos darbo grup\u0117s nario, \u201eCompensa Life Vienna Insurance Group SE\u201c verslo pl\u0117tros vadovo Mariaus Dubnikovo, \u0161ie skai\u010diai rodo finansinio ra\u0161tingumo stok\u0105. Neskiriant d\u0117mesio \u0161iai problemai, turtin\u0117 nelygyb\u0117 m\u016bs\u0173 \u0161alyje tik did\u0117s.<\/p>\n

\u201eTurin\u010di\u0173j\u0173 kapitalo turtas, taigi perkamoji galia, auga grei\u010diau nei gyvenan\u010di\u0173 i\u0161 atlyginimo. Ilgiau kaupdami, \u017emon\u0117s gali sukaupti daugiau perkamosios galios, tuo tarpu nekaupiantys bus priversti gyventi i\u0161 pensij\u0173. Jeigu gyventojai nebus skatinami tur\u0117ti kapitalo, investuoti, turtin\u0117 nelygyb\u0117 tik did\u0117s\u201c, \u2014 \u012fsp\u0117ja M.\u00a0Dubnikovas.<\/p>\n

Problema ta, kad kol kas tik labai nedidel\u0117 visuomen\u0117s dalis turi pakankamai \u017eini\u0173, kad gal\u0117t\u0173 savaranki\u0161kai racionaliai valdyti savo investicijas. Jautriausiai, ma\u017eiausiai pasiturin\u010diai gyventoj\u0173 grupei valstyb\u0117s paskata gal\u0117t\u0173 b\u016bti svarbus post\u016bmis kaupti atei\u010diai, skatint\u0173 dom\u0117tis ir didint\u0173 finansin\u012f ra\u0161tingum\u0105.<\/p>\n

Valstyb\u0117s paskata \u2014 reikalinga <\/strong><\/h3>\n

Apklausa atskleid\u0117, kad besidraud\u017eiantieji gyvyb\u0117s draudimu gerai suvokia jo vertes. Kaupti naudojantis gyvyb\u0117s draudimu lietuvius labiausiai skatina galimyb\u0117 gauti i\u0161mok\u0105 atsitikus nelaimei (31 proc.), \u017einojimas, kad \u0161eima tur\u0117s finansin\u012f u\u017enugar\u012f (29 proc.), bei galimyb\u0117 per ilg\u0105 laik\u0105 sukaupti pensijai (28 proc.).<\/p>\n

\u201eGyvyb\u0117s draudimo vartotojas yra vidutinis Lietuvos gyventojas \u2014 tai daugiausia jaunos \u0161eimos, turin\u010dios finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173, vaik\u0173 atei\u010diai ir senatvei kaupiantys gyventojai. Galime sp\u0117ti, kad tie 8 proc. apklaust\u0173j\u0173, kuriems svarbiausias veiksnys kaupti yra valstyb\u0117s paskata, priklauso finansi\u0161kai jautriausiai gyventoj\u0173 grupei. 300 eur\u0173 gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio suma, kuri\u0105 galima susigr\u0105\u017einti kaupiant su gyvyb\u0117s draudim\u0173, n\u0117ra pagrindin\u0117 prie\u017eastis, kuri motyvuoja pasiturin\u010dius gyventojus rinktis gyvyb\u0117s draudim\u0105. Kaip parod\u0117 apklausos rezultatai, kaupti gyventojus labiausiai skatina galimyb\u0117 gauti i\u0161mok\u0105 atsitikus nelaimei, \u017einojimas, kad \u0161eima tur\u0117s finansin\u012f u\u017enugar\u012f, bei galimyb\u0117 per ilg\u0105 laik\u0105 sukaupti pensijai. Kita vertus, net 37 proc. kaupian\u010di\u0173 su gyvyb\u0117s draudimu, valstybei nustojus skatinti papildomai kaupti atei\u010diai mokestin\u0117mis priemon\u0117mis, svarstyt\u0173 nutraukti kaupiamojo gyvyb\u0117s draudimo sutart\u012f. Neatmestina, kad paskatos naikinim\u0105 \u017emon\u0117s suprast\u0173 kaip socialinio teisingumo princip\u0173 bei teis\u0117t\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 pa\u017eeidim\u0105\u201c, \u2014 sak\u0117 A.\u00a0Bak\u0161inskas.<\/p>\n

Net 78 proc. kaupian\u010di\u0173j\u0173 su gyvyb\u0117s draudimu mano, kad valstyb\u0117s paskata gyvyb\u0117s draudimui turi b\u016bti palikta galioti. Daugeliui pakanka esamos paskatos, ta\u010diau 34 proc. kaupian\u010di\u0173j\u0173 su gyvyb\u0117s draudimu sako, kad jos dydis tur\u0117t\u0173 b\u016bti didesnis.<\/p>\n

Gyvyb\u0117s draudimo skvarba atsilieka <\/strong><\/h3>\n

Gyvyb\u0117s draudimo skvarba Lietuvoje dar kelis ar net keliolika kart\u0173 atsilieka nuo Vakar\u0173 Europos \u0161ali\u0173, kur \u0161i paslauga turi senas tradicijas ir stabilias veiklos s\u0105lygas. Naujausiais vie\u0161ai skelbtais Ekonominio bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijos (EBPO) duomenimis, gyvyb\u0117s draudimo skvarba Lietuvoje buvo ma\u017eiausia net tarp artimiausi\u0173 kaimyni\u0173 \u2014 2019 metais ji sudar\u0117 0,6 proc. (Latvijoje 0,7 proc., Estijoje ir Lenkijoje \u2014 0,9 proc.). Tuo pat metu Vokietijoje gyvyb\u0117s draudimo svarba buvo 2,0 proc., Norvegijoje 3,1 proc., \u0160vedijoje 6,9 proc., Danijoje 7,9 proc., o Liuksemburge \u2014 net 34 proc.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos u\u017esakymu atlikta visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklausa atskleid\u0117 visuomen\u0117s finansinio i\u0161prusimo spragas ir paradoks\u0173 kupin\u0105 Lietuvos gyventoj\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f finansin\u012f saugum\u0105. \u00a0Daugelis lietuvi\u0173 i\u0161tikus didelei nelaimei vis dar tik\u0117t\u0173si paramos i\u0161 valstyb\u0117s ki\u0161en\u0117s, nors dauguma sutinka, kad valstyb\u0117 tam neturi pakankamai galimybi\u0173. Per penkerius metus paaugo dalis gyventoj\u0173, kurie naudot\u0173 savo santaupas […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":16916,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-16914","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16914","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16914"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16914\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16916"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16914"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16914"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16914"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}