{"id":16978,"date":"2021-12-13T12:49:10","date_gmt":"2021-12-13T10:49:10","guid":{"rendered":"https:\/\/gda.lt\/?p=16978"},"modified":"2021-12-13T12:49:10","modified_gmt":"2021-12-13T10:49:10","slug":"tyrimas-lietuvos-gyventoju-lukesciai-del-pajamu-saltiniu-isejus-pensija-konservatyvus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/gda.lt\/en\/tyrimas-lietuvos-gyventoju-lukesciai-del-pajamu-saltiniu-isejus-pensija-konservatyvus\/","title":{"rendered":"Tyrimas: Lietuvos gyventoj\u0173 l\u016bkes\u010diai d\u0117l pajam\u0173 \u0161altini\u0173 i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105 \u2014 konservatyv\u016bs"},"content":{"rendered":"<p><strong>\u201eEurostat\u201c <\/strong><a href=\"https:\/\/ec.europa.eu\/eurostat\/statistics-explained\/index.php?title=Ageing_Europe_-_statistics_on_pensions,_income_and_expenditure\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\"><strong>duomenimis<\/strong><\/a><strong>, Lietuva yra viena i\u0161 keturi\u0173 Europos S\u0105jungos \u0161ali\u0173, kuriose vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 perkamosios galios standartas ma\u017eiausias, nepaisant to, gyventoj\u0173 l\u016bkes\u010diai d\u0117l pajam\u0173 \u0161altini\u0173 i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105 kei\u010diasi sunkiai. Tyrimas atskleid\u0117, kad daugelis (83 proc.) gyventoj\u0173, kaip ir ankstesniais metais, kliausis I pakopos (\u201eSodros\u201c) pensija. Vis d\u0117lto<\/strong><strong> daug\u0117ja \u017emoni\u0173, kurie nurodo savaranki\u0161ko kaupimo pensijai b\u016bdus tarp pagrindini\u0173 pragyvenimo i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105 \u0161altini\u0173.<\/strong><\/p>\n<p>55 proc. gyventoj\u0173 kaip pajam\u0173 \u0161altin\u012f i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105 \u012fvardijo II pakopos pensij\u0173 fonde sukauptas l\u0117\u0161as, o tre\u010di\u0105j\u0105 viet\u0105 u\u017eima konservatyviai sukauptos l\u0117\u0161os \u2014 ind\u0117liuose, bank\u0173 s\u0105skaitose (jas kaip pajam\u0173 \u0161altin\u012f i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105 \u012fvardijo 28\u00a0proc. respondent\u0173) ir nekilnojamasis turtas (25\u00a0proc.). Gyventoj\u0173, kurie senatv\u0117je tikisi gyventi i\u0161 investicij\u0173 \u012f nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105, dalis per karantin\u0105 i\u0161augo reik\u0161mingai \u2013 nuo 18\u00a0proc. 2019 metais iki 25\u00a0proc. 2021 m.<\/p>\n<p>30 proc. respondent\u0173 tarp pajam\u0173 \u0161altini\u0173 i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105 \u012fvardijo i\u0161mokas i\u0161 III pensij\u0173 pakopos, i\u0161 j\u0173 net du tre\u010ddaliai \u2014 per gyvyb\u0117s draudim\u0105 sukauptas l\u0117\u0161as, likusieji \u2014 l\u0117\u0161as, sukauptas III pakopos pensij\u0173 fonduose. Gyventoj\u0173, kurie ketina gyventi i\u0161 l\u0117\u0161\u0173, sukaupt\u0173 per gyvyb\u0117s draudim\u0105, dalis per dvejus metus i\u0161liko stabili. Gyvyb\u0117s draudim\u0105 kaip pajam\u0173 \u0161altin\u012f i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105 da\u017eniau \u012fvardija auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turintys respondentai, did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 gyventojai.<\/p>\n<p>\u201eTai, kad gyventojai pasitiki gyvyb\u0117s draudimu, rodo ir Lietuvos banko duomenys \u2014 Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo portfelis tre\u010di\u0105j\u012f \u0161i\u0173 met\u0173 ketvirt\u012f, palyginti su tuo pa\u010diu laikotarpiu pernai, augo beveik 8\u00a0proc. Svarbu, kad gyventojai nesikliaut\u0173 vien tik \u201eSodros\u201c pensija ir imt\u0173si \u017eingsni\u0173 patys kaupti papildomai, kad, i\u0161\u0117j\u0119 \u012f pensij\u0105, gal\u0117t\u0173 patenkinti svarbius vienkartinius poreikius neliesdami pragyvenimui skirt\u0173 periodi\u0161kai gaunam\u0173 \u012fmok\u0173 i\u0161 I ir II pensij\u0173 pakop\u0173. Kaupti per gyvyb\u0117s draudim\u0105 ypa\u010d aktualu vidutines ir ma\u017eesnes pajamas gaunantiems gyventojams, kurie neturi speciali\u0173 investavimo \u017eini\u0173 ir praktikos, ta\u010diau supranta, kad \u012f oresn\u0119 senatv\u0119 b\u016btina investuoti patiems. Toki\u0173 tarp m\u016bs\u0173 klient\u0173 yra dauguma. Skatinant juos kaupti papildomai, labai svarbi ir valstyb\u0117s paskata taikant gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio lengvat\u0105 kaupiamojo gyvyb\u0117s draudimo \u012fmokoms\u201c, \u2014 sak\u0117 Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos (LGD\u012eA) prezidentas Art\u016bras Bak\u0161inskas.<\/p>\n<p><strong>Kaip u\u017edirbti didesn\u0119 gr\u0105\u017e\u0105?<\/strong><\/p>\n<p>Naujai sudarantys gyvyb\u0117s draudimo sutartis klientai, kurie neturi investavimo patirties, tik \u012f akcijas investuojan\u010di\u0173 fond\u0173 \u012fprastai nesirenka, ta\u010diau jaunesniems ar anks\u010diau sudariusiems sutartis klientams, ypa\u010d \u012fgijusiems investavimo patirties, A.\u00a0Bak\u0161inskas investavimo kryptis pataria retkar\u010diais per\u017ei\u016br\u0117ti, nes didesn\u0117 prisiimta investavimo rizika ilgalaik\u0117je perspektyvoje gali pad\u0117ti u\u017edirbti didesn\u0119 gr\u0105\u017e\u0105.<\/p>\n<p>\u201ePriimant sprendimus d\u0117l optimalaus investavimo, patartina atsi\u017evelgti \u012f numatom\u0105 investavimo trukm\u0119 bei laik\u0105, likus\u012f iki pensijos. Kai laiko iki pensijos lieka nedaug, rekomenduotina rinktis konservatyvesn\u0119 investavimo strategij\u0105, o jauniems, kuriems pensija dar toli ir kurie ketina kaupti per gyvyb\u0117s draudim\u0105 ilgesn\u012f laik\u0105 \u2014 rizikingesn\u0119, kuri ilgalaik\u0117je perspektyvoje gali duoti didesn\u0119 gr\u0105\u017e\u0105\u201c, \u2014 sako A.\u00a0Bak\u0161inskas.<\/p>\n<p>LGD\u012eA bendrovi\u0173 duomenimis, vidutin\u0117 grynoji gr\u0105\u017ea klientui per 15 met\u0173, po vis\u0173 bendrovi\u0173 atskaitym\u0173 ir ne\u012fvertinus gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio lengvatos \u012ftakos, siekia apie +3 proc. kasmet. Vidutin\u0117 gr\u0105\u017ea per pra\u0117jusius 15 met\u0173 pasirinkus ma\u017eos rizikos investavimo kryptis sudar\u0117 +2,6 proc. metini\u0173 pal\u016bkan\u0173, vidutin\u0117s rizikos investavimo kryptis vidutinis augimas siekia + 4,3 proc. kasmet , o vidutin\u0117 metin\u0117 gr\u0105\u017ea per pra\u0117jusius 15 met\u0173 pasirinkus didel\u0117s rizikos investavimo krypt\u012f \u2014 +6,2 proc. metini\u0173 pal\u016bkan\u0173.<\/p>\n<p><strong>Sen\u0117jan\u010dios visuomen\u0117s laukia i\u0161\u0161\u016bkiai<\/strong><\/p>\n<p>Visuomen\u0117s sen\u0117jimo problemos bus i\u0161\u0161\u016bkis ne tik Lietuvai. \u201eEurostat\u201c <a href=\"https:\/\/ec.europa.eu\/eurostat\/statistics-explained\/index.php?title=Ageing_Europe_-_statistics_on_pensions,_income_and_expenditure\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">duomenimis<\/a>, 77\u00a0proc. suaugusi\u0173j\u0173 euro zonos gyventoj\u0173 sutiko su teiginiu, kad vyriausyb\u0117ms reikia daugiau taupyti siekiant parengti savo vie\u0161uosius finansus visuomen\u0117s sen\u0117jimui. Ta\u010diau Lietuvoje jau \u0161iandien su skurdo rizika susiduria 35\u00a0proc. Lietuvos gyventoj\u0173, vyresni\u0173 nei 65\u00a0metai, o 2040-2050 metais prognozuojama demografin\u0117 duob\u0117.<\/p>\n<p>Kai kurie vyresni \u017emon\u0117s stengiasi darbo rinkoje likti ilgiau, nei nor\u0117t\u0173, nes baiminasi, kad I pakopos pensijos pragyventi nepakaks. Tyrimas atskleid\u0117, kad Lietuvoje, palyginti su 2019 metais, pastebimai padaug\u0117jo gyventoj\u0173, kurie investuoja \u012f savo sveikat\u0105 ir i\u0161silavinim\u0105, nes ketina ir i\u0161\u0117j\u0119 \u012f pensij\u0105 likti darbo rinkoje \u2014 prie\u0161 dvejus metus toki\u0173 buvo 4\u00a0proc., tuo tarpu \u0161iemet jau 8\u00a0proc.<\/p>\n<p><strong><em>Apie tyrim\u0105<\/em><\/strong><\/p>\n<p><em>Tyrimo tikslas \u2014 su\u017einoti \u0161alies gyventoj\u0173 nuostatas d\u0117l kaupimo ir gyvyb\u0117s draudimo. Tyrimo metu apklausti 1009 respondentai nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus visoje \u0161alies teritorijoje. Apklaus\u0105 2021\u00a0m. rugs\u0117jo 17 \u2013 26 dienomis Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos u\u017esakymu atliko rinkos ir visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrim\u0173 kompanija \u201eSpinter tyrimai\u201c.<\/em><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u201eEurostat\u201c duomenimis, Lietuva yra viena i\u0161 keturi\u0173 Europos S\u0105jungos \u0161ali\u0173, kuriose vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 perkamosios galios standartas ma\u017eiausias, nepaisant to, gyventoj\u0173 l\u016bkes\u010diai d\u0117l pajam\u0173 \u0161altini\u0173 i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105 kei\u010diasi sunkiai. Tyrimas atskleid\u0117, kad daugelis (83 proc.) gyventoj\u0173, kaip ir ankstesniais metais, kliausis I pakopos (\u201eSodros\u201c) pensija. Vis d\u0117lto daug\u0117ja \u017emoni\u0173, kurie nurodo savaranki\u0161ko kaupimo pensijai [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":16979,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-16978","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16978","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16978"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16978\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16979"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16978"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16978"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16978"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}