Norint gauti i\u0161ankstin\u0119 pensij\u0105, reikia kone sune\u0161ioti gele\u017eines klumpes. Ir kai sakome, kad senatv\u0117s pensija Lietuvoje yra labai ma\u017ea, tod\u0117l b\u016btina senatvei kaupti papildomai, negalima nepridurti, kad i\u0161ankstin\u0117s senatv\u0117s pensijos pakanka tik nenumirti i\u0161 bado.<\/p>\n
Remiantis vie\u0161ai prieinamais \u201eSodros\u201c duomenimis, vidutin\u0117 senatv\u0117s pensija \u0161i\u0173 met\u0173 baland\u012f buvo 459,9\u00a0Eur, o vidutin\u0117 i\u0161ankstin\u0117 pensija \u2013 372,3\u00a0Eur.<\/p>\n
Ne i\u0161 gero gyvenimo vyresni \u017emon\u0117s stengiasi darbo rinkoje likti ilgiau nei nor\u0117t\u0173. Apklausos rodo, kad per dvejus pastaruosius metus padaug\u0117jo gyventoj\u0173, kurie investuoja \u012f savo sveikat\u0105 ir i\u0161silavinim\u0105, nes ketina ir i\u0161\u0117j\u0119 \u012f pensij\u0105 likti darbo rinkoje, baimindamiesi, kad senatv\u0117s pensijos pragyventi nepakaks. Ta\u010diau kartais, art\u0117dami prie pensinio am\u017eiaus, \u017emon\u0117s nebeturi kitos i\u0161eities kaip tik i\u0161eiti \u012f pensij\u0105 anks\u010diau.<\/p>\n
\u201eSodros\u201c duomenimis, \u0161i\u0173 met\u0173 baland\u012f i\u0161ankstin\u0119 senatv\u0117s pensij\u0105 gavo 7,1\u00a0t\u016bkst. \u017emoni\u0173, i\u0161 j\u0173 3,1\u00a0t\u016bkst. vyr\u0173 ir 4\u00a0t\u016bkst. moter\u0173. Per metus gaunan\u010di\u0173j\u0173 i\u0161ankstin\u0119 pensij\u0105 skai\u010dius gerokai padid\u0117jo: pernai tuo pa\u010diu metu toki\u0173 \u017emoni\u0173 buvo 5,6\u00a0t\u016bkst. \u017emoni\u0173. Kod\u0117l gi \u017emon\u0117s ry\u017etasi eiti \u012f pensij\u0105 anks\u010diau ir k\u0105 daryti, kad gyvenimas joje b\u016bt\u0173 oresnis?<\/p>\n
Ne paslaptis, kad Lietuvoje durys atviros jaunystei, o vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 \u012fsitraukimas \u012f darbo rink\u0105 apipintas galyb\u0117s stereotip\u0173 \u2013 bus nelankst\u016bs, nepritaps prie jaunatvi\u0161ko kolektyvo, nenor\u0117s mokytis.<\/p>\n
Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad Lietuvoje \u017emoni\u0173 nuo 55 iki 64 met\u0173 am\u017eiaus nedarbo lygis 2022 met\u0173 pirm\u0105 ketvirt\u012f siek\u0117 8\u00a0proc. Vyr\u0173 buvo 7,5\u00a0proc., moter\u0173 8,4\u00a0proc. Kaime nedarbo lygis buvo didesnis nei mieste. 55-64\u00a0met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je mieste nedarbo lygis buvo 7,1\u00a0proc. (vyr\u0173 7,8\u00a0proc., moter\u0173 6,6\u00a0proc.). Tuo tarpu kaime nedarbo lygis pra\u0117jus\u012f ketvirt\u012f siek\u0117 10,1\u00a0proc. \u2013 vyr\u0173 jis buvo 6,9\u00a0proc., o moter\u0173 \u2013 net 13,3\u00a0proc.<\/p>\n
Akivaizdu, kad netekus darbo vyresniame am\u017eiuje nauj\u0105 susirasti daug sunkiau, ypa\u010d \u017emon\u0117ms, kurie yra vyresni nei 55 met\u0173 ir gyvena ne did\u017eiuosiuose miestuose. Ir mes nekalbame apie ilgalaikius bedarbius, nes \u012f i\u0161ankstin\u0119 senatv\u0117s pensij\u0105, neturint b\u016btinojo sta\u017eo, i\u0161eiti negalima.<\/p>\n
Dalis \u017emoni\u0173 vyresniame am\u017eiuje susiduria ir su sveikatos problemomis, ypa\u010d dirbusieji sunkius fizinius darbus. Kita problema yra artim\u0173j\u0173 ligos ir j\u0173 slaugos na\u0161ta, kurios nenori dalintis valstyb\u0117, suteikianti tikrai menk\u0105 pagalb\u0105 slaugantiems artimuosius. Negal\u0117dami suderinti slaugos su darbu, dalis \u017emoni\u0173 kaip \u0161iaudo priversti griebtis i\u0161ankstin\u0117s pensijos.<\/p>\n
Prisimenant vidutin\u012f i\u0161ankstin\u0117s pensijos dyd\u012f, kuris baland\u012f buvo 372,3 Eur, tiesiog privalu aktyviau diskutuoti apie ilgalaik\u012f kaupim\u0105 ir jo skatinim\u0105. Da\u017eniausiai kalbame, kad tre\u010dioji pensij\u0173 pakopa, kaupiamasis gyvyb\u0117s draudimas ir III pakopos pensij\u0173 fondai, prisid\u0117s sprend\u017eiant pensij\u0173 stygiaus problem\u0105, ta\u010diau juose sukaupti pinigai gali b\u016bti paspirtis ir gaunant i\u0161ankstin\u0119 pensij\u0105, o kai kuriais atvejais papildomas kaupimas gali b\u016bti net alternatyva jai.<\/p>\n
M\u016bs\u0173 apklausos rodo, kad su gyvyb\u0117s draudimu da\u017eniau kaupia labiau i\u0161silavin\u0119, vidutines pajamas gaunantys gyventojai. Tuo tarpu ma\u017eiausiai apsaugoti \u2013 vyriausi, \u017eemesnio i\u0161simokslinimo, ma\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 \u017emon\u0117s apie tai kol kas link\u0119 nem\u0105styti. Finansinis ra\u0161tingumas didel\u0117 problema, ir neskiriant jai pakankamai d\u0117mesio, ypa\u010d ma\u017e\u0173 pajam\u0173 senatv\u0117je \u0161m\u0117kla niekur nesitrauks.<\/p>\n
Kad skatintume ilgalaik\u012f kaupim\u0105 senatvei, reikia ne tik didinti finansin\u012f gyventoj\u0173 \u0161vietim\u0105, teikti profesional\u0173 konsultavim\u0105 ir si\u016blyti reguliuojamas, daugeliui \u017emoni\u0173 suprantamas ir pritaikytas finansines priemones. Valstyb\u0117s paskata mokestin\u0117mis priemon\u0117mis jautriausiai, ma\u017eiausiai pasiturin\u010diai gyventoj\u0173 grupei \u00a0gal\u0117t\u0173 b\u016bti svarbus post\u016bmis kaupti atei\u010diai, skatint\u0173 dom\u0117tis ir didint\u0173 finansin\u012f ra\u0161tingum\u0105.<\/p>\n
Art\u016bras Bak\u0161inskas, Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos prezidentas<\/em><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Norint gauti i\u0161ankstin\u0119 pensij\u0105, reikia kone sune\u0161ioti gele\u017eines klumpes. Ir kai sakome, kad senatv\u0117s pensija Lietuvoje yra labai ma\u017ea, tod\u0117l b\u016btina senatvei kaupti papildomai, negalima nepridurti, kad i\u0161ankstin\u0117s senatv\u0117s pensijos pakanka tik nenumirti i\u0161 bado. Remiantis vie\u0161ai prieinamais \u201eSodros\u201c duomenimis, vidutin\u0117 senatv\u0117s pensija \u0161i\u0173 met\u0173 baland\u012f buvo 459,9\u00a0Eur, o vidutin\u0117 i\u0161ankstin\u0117 pensija \u2013 372,3\u00a0Eur. Ne […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-17070","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/17070","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=17070"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/17070\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=17070"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=17070"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/gda.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=17070"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}