Gyvybės draudimas – ne talismanas: pataria pasirinkti sumas, kurios realiai padėtų nelaimės atveju

Dalia Morkūnienė SEB

„Gyvybės draudimas – tarsi gelbėjimosi ratas, kai nežinai, kokios bus oro sąlygos gyvenimo jūroje“ – pokalbio pradžioje sako gyvybės draudimo vyriausioji vadybininkė Dalia Morkūnienė. Tarp jos vardijamų gyvybės draudimo naudų – ir finansinė apsauga artimiesiems, ir pagalba padengiant paskolas, įvairias išlaidas nutikus nelaimei, o kaupiamasis gyvybės draudimas suteikia galimybę kaupti lėšas ateičiai.

„Konsultacijų metu klientų visada paklausiu, kaip gyventų šeima, jei jų vieną dieną neliktų, kaip artimieji galėtų lengviau prisitaikyti prie naujų aplinkybių, kuriam laikui užtektų turimų santaupų, jei žmogus negalėtų dirbti.

Klausimai nėra malonūs. Žmonės šių temų paprastai vengia ir tikisi, kad nelaimės jų nepalies. Tačiau pagalvoti reikia apie visus „jeigu“ atvejus“, – pažymi D. Morkūnienė.

Nuostata rinktis „kuo pigiau“ keičiasi

Dalią džiugina besikeičiantis žmonių požiūris į gyvybės draudimą. Seniau Lietuvoje buvo įprasčiau drausti turtą, automobilį, butą ar namą, pamirštant save. Dabar daug rečiau pasitaiko, kad žmogus neturėtų visai jokios gyvybės draudimo sutarties.

Palengva keičiasi ir nuostata rinktis paslaugą tik pagal kainos kriterijų, nors, pasak D. Morkūnienės, dalis klientų vis dar linkę rinktis minimalias apsaugas. Žinoma, išmokos tokiais atvejais taip pat būna mažos. Paklausta, kas skatina žmones draustis „kad tik kuo pigiau“ ir nepaisyti savo poreikių, ji nustebina – pasirodo, kartais gyvybės draudimas laikomas savotišku talismanu.

„Egzistuoja net įsitikinimas, kad kol turiu draudimą, tai nieko ir nenutiks, nesvarbu, kad jo apsauga – pati mažiausia. Tačiau kai nutinka nelaimė, išmokos suma tampa labai svarbi. Tam, kad gautume mūsų poreikius atitinkančią draudimo išmoką, reikia pasirinkti ir atitinkamą gyvybės draudimo sumą“, – sako ji.

Vienos istorijos nepamirš niekada

Kartais apie gyvybės draudimą žmonės susimąsto tik tuomet, kai tai asmeniškai paliečia jų gyvenimus.

„Štai vyras anksčiau niekada nebuvo turėjęs gyvybės draudimo sutarties, draudėsi tik jo žmona. Minėjo, kad tuo metu šeima statėsi naują būstą, reikėjo lėšų, planai buvo dideli. Tačiau įvyko gyvenimas. Žuvus žmonai, jis gavo solidžią gyvybės draudimo išmoką ir nedvejodamas apdraudė savo gyvybę. Sūnaus patartas, pasirinko didesnes apsaugų sumas“, – pasakoja D. Morkūnienė.

Kitos istorijos Dalia sako nepamiršianti niekada. Viena klientė buvo įsitikinusi, kad jai reikalingas tik draudimas nuo traumų. Žinoma, draustis nuo traumų svarbu, juk susižaloti galima ir darbe, ir kelionėje ar namuose. Tačiau konsultacijos metu D. Morkūnienė pasiūlė aptarti ir kitas apsaugas, pristatė jų naudas. Klientė apsisprendė į sutartį įtraukti draudimą nuo kritinių ligų.

„Po kelių mėnesių ji atėjo padėkoti – už patarimus ir sudarytą sutartį. Moterį užklupo sunki onkologinė liga, nors dar prieš pusmetį ji jautėsi visiškai sveika.

Klientė sakė, kad gauta išmoka jai buvo geriausi vaistai. Moteris galėjo atlikti papildomus tyrimus, nusipirkti gydytojų rekomenduotų nekompensuojamų vaistų, jai nereikėjo laukti eilėse. Kaip pati prisipažino, galbūt tas draudimas jai išgelbėjo gyvybę ar bent jau pratęsė gyvenimą. Tuomet suprantu, kokį prasmingą darbą dirbu“, – jautriai kalba D. Morkūnienė.

Pataria nepriimti skubotų sprendimų

Krintant finansų rinkoms, kai kurie gyventojai nerimauja matydami mažėjančias sukauptas investicinio gyvybės draudimo sumas. D. Morkūnienė visada pataria nepamiršti – investicinis gyvybės draudimas yra ilgalaikio taupymo priemonė, jo naudą matome per ilgesnį laiką. Kai finansų rinkos krinta, kaip nutiko šių metų pradžioje, svarbu nepriimti skubotų sprendimų ir nepulti išsimokėti sukauptos sumos.

„Pasiimti pinigų galima, kai gyvenime nutinka bėda ir mums labai reikia pinigų, bet jei pinigų nereikia, geriau išlaukti. Išsimokėti sukauptas sumas nukritus rinkoms ne tik nenaudinga, bet ir gali būti nuostolinga. Tokiu metu geriau elgtis atvirkščiai – apsvarstyti galimybę padidinti įmokas ar pradėti kaupti“, – kalba Dalia.

Dar neturintiems gyvybės draudimo sutarties ji pataria pabandyti atsakyti į tuos pačius klausimus, kuriuos užduoda savo klientams – ar žinome, kaip be mūsų gyventų šeima, artimieji? Jei mums patiems nutiktų bėda – ar turėtume pinigų pragyventi?

„Lėšų gyvybės draudimo įmokai tikrai galima rasti. Kažkur neišleisime, kažko nenusipirksim, bet turėsime vertingas apsaugas“, – pažymi Dalia.

Jos teigimu, išmokos turi gelbėti žmogų, todėl reikėtų pasirinkti tokias draudimo sumas, kurios realiai padėtų nelaimės atveju.

„Pavyzdžiui, kritinės ligos atveju išmokama visa sutartyje numatyta suma, o ne tam tikras procentas. Savo klientams rekomenduoju rinktis bent 15-20 tūkst. eurų sumą – tiek pinigų turėtų užtekti gydantis. Jei žmogus gali sau leisti didesnę įmoką, juo geriau – didesnė išmoka pravers, jeigu reiks važiuoti gydytis į užsienį ar įsigyti labai brangių vaistų“, – tikina ji.