Dalijamės pasakojimais apie jūsų gyvybės draudimo patirtis. Dar vieną istoriją pasakoja Nerijus Darus.

Į draudimą visuomet žiūrėjau skeptiškai, tačiau palaikau kaupimo ateičiai idėją. Turiu žmoną ir dvi mergaites – visi turime gyvybės draudimo kaupimo sutartis. Taip pat esame pasirinkę papildomas apsaugas – nelaimingų atsitikimų ir kritinių ligų draudimą. Kiekvienais metais su draudikais peržiūrime sutartis – pasitikriname, ar reiktų ką nors keisti, kur geriausia investuoti ir pan.

Kalbant apie kritinių ligų draudimą – turim nekokią patirtį, todėl labai svarbu kiekvienam besidraudžiančiam išsianalizuoti, nuo kokių ligų bendrovė draudžia. Žmonai po gripo komplikacijų buvo diagnozuota vilkligė (autoimuninė reumatinė liga) – ji nepagydoma, valstybė moka invalidumo pensiją, tačiau bendrovė išmokos nemoka. Ir viskas todėl, nes gydytojas, aprašydamas ligos požymius, pavartojo ne tokius žodžius.

Nepaisant šios patirties, manau, jog kaupiamasis draudimas reikalingas dėl savęs ir vaikų, kurie negali patys sau kaupti, kol nedirba. Galbūt šios lėšos jiems – tai pajamos mokslams arba kitoms išlaidoms, kurių patys negalės padengti. Svarbu pasidomėti visomis gyvybės draudimo bendrovėmis, skaityti atsiliepimus apie jas, bendrauti su žmonėmis, turinčiais gyvybės draudimą, sužinoti ir išsiaiškinti tiksliai nuo ko apsidraudžiama, kur investuojami pinigai. Tai labai svarbu.